Kodėl tik vienas politikas bekalba apie Klaipėdos ligoninių sujungimą?(1)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama taupyti sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas, pastaruoju metu preciziškai skaičiuoja stacionarines įstaigas ir tiria jų efektyvumą, pabrėždama, kad ekonominiu klestėjimu neišsiskirianti mūsų šalis ligoninių skaičiumi 10-iai tūkstančių gyventojų smarkiai lenkia Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tačiau apie uostamiestyje visiškai šalia įsikūrusių dviejų ligoninių sujungimą, kadaise labai aktyviai gvildentą, regis, pamiršo visi, išskyrus vieną. Tas vienas – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas  Antanas Matulas – ko gero, beveik vienintelis ir jaučiasi turįs kompetencijos svarstyti apie šių įstaigų likimą. Kitiems, pradedant  nuo SAM vadovybės, baigiant pačių įstaigų direktoriais, trūkstą ar tai galių pokyčiams inicijuoti, ar tai teisės apie tai kalbėti viešai.

Reklama

Ministerijai neleidžia kompetencija

Tad kodėl Klaipėdos universitetinė  ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KUL ir KJL), kurias vieną nuo kitos skiria tik keli šimtai metrų, iki šiol nesujungtos į vieną? Atsakydama portalui, SAM ministrės patarėja Janina Kumpienė pateikia ilgą atsakymą apie tai, kaip ministerija dar 2003 m. parengė Sveikatos priežiūros įtaigų tinklo optimizavimo strategiją, suplanavo įvairiausių “sveikatos priežiūros įstaigų jungimo priemonių visoje Lietuvoje”, taigi, - ir Klaipėdos apskrityje, primena, kurios įstaigos per tą laikotarpį šiame krašte buvo sujungtos: Skuodo ir buvusi Klaipėdos apskrities ligoninės, dabar - Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL); Palangos ir KJL; Klaipėdos vaikų tuberkuliozės ligoninė „Smiltelė“,  analogiška Šilutės įstaiga „Eglutė“ ir Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės; Klaipėdos psichiatrijos ligoninė ir RKL.

“Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu patvirtinusi Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, numatė KJL, KUL ir Švėkšnos psichiatrijos ligoninę sujunti į vieną juridinį asmenį, jo pavaldumą priskiriant SAM, o tuometę Klaipėdos apskrities ligoninę, Klaipėdos tuberkuliozės ir Klaipėdos vaikų ligonines sujungti taip pat į vieną juridinį asmenį, jo pavaldumą priskiriant Klaipėdos miesto savivaldybei. Šios priemonės buvo įgyvendintos tik iš dalies, nes pilnam jų įgyvendinimui nepritarė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, - raštu aiškina J. Kumpienė. -  Kadangi  vadovaujantis galiojančiais teisės aktais sujungti skirtingo pavaldumo įstaigas į vieną juridinį asmenį galima tik gavus abiejų šalių pritarimą, esant neigiamai Klaipėdos miesto savivaldybės pozicijai dėl KJL (priklausančios SAM) ir KUL (priklausančios savivaldybei) sujungimo, SAM savo kompetencijos ribose šio klausimo išspręsti negali”.

Ministrų gėda?

Tačiau Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojo Antano Matulo neįtikina šis ministerijos deklaruojamas nepajėgumas: “Juk ministerija gali inicijuoti įstatymus! Tai, jog KUL ir KJL iki šiol yra nesujungtos, - eilės SAM  vadovybių didžiulė gėda ir nekompetencija! Nė vienas ministras nesugebėjo iki galo optimizuoti stacionarių paslaugų Klaipėdos krašte. Lietuvoje  10-iai tūkstančių gyventojų vidutiniškai tenka  apie 80 lovų, kai kuriose  savivaldybėse – apie 50, o Klaipėdos krašte -  apie 135! Per  pastaruosius dvejus metus šie skaičiai gali būti kiek pakitę, bet santykis tarp miestų išlieka tas pats. Taigi Klaipėda šį skaičių viršija  kone dvigubai, palyginus su šalies vidurkiu”.

Portalo pašnekovas akcentuoja ir tai, jog įstatymai numato, kad III lygio sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik SAM  pavaldžios universitetinės ligoninės.

“Kauno klinikų pavaldumo klausimas išspręstas užpernai, Vilniuje Antakalnio ligoninė kol kas dar priklauso savivaldybei, bet šiuo klausimu vyksta intensyvios derybos. O Klaipėda niekaip to nesprendžia. Beje, ir ligoninės vadinimas universitetine tėra skambus, bet klaidinantis pavadinimas, kuris šiuo atveju neatspindi tikrovės. Taip, čia iš tiesų teikiamos labai aukšto lygio paslaugos ir čia dirba puikūs profesoriai, bet ji nėra universiteto įstaiga. Šios, teikiančios III lygio paslaugas, ligoninės dalininkas iš tiesų galėtų būti ir Klaipėdos universitetas, bet kartu – su SAM. O jeigu savivaldybė nesutinka įstaigos perduoti ministerijai, ši turi inicijuoti atitinkamas  įstatymo pataisas, kurios leistų tai padaryti ir be savivaldybės leidimo”.

Tunelį užmūrijo

A. Matulas atkreipia dėmesį, kad net ir šios dvi įstaigos kadaise pastatytos taip, kad būtų galima jas sujungti.

“Jas netgi jungia tunelis, kuris, kažkada susipykus abiejų vadovams, buvo užmūrytas. Tad net pacientai dabar iš vienos įstaigos į kitą pervežami per lauką, - klaipėdiečiais stebisi sostinės politikas. - Situacija yra paradoksali –aukščiausio lygio paslaugas teikianti ligoninė pavaldi savivaldybei. Taip ji yra pasmerkiama žlugti. Nes savivaldybės ligoninė, nors ir teikia III lygio paslaugas, per metus gali pretenduoti tik į 1 investicinį projektą (šiuo atveju – KUL), o KJL, kadangi yra pavaldi SAM ir teikia III lygio paslaugas, gali dalyvauti net 3-uose projektuose”.

Politiko manymu, pokyčiai uostamiestyje nevyksta dėlto, kad, anot jo, abiejų įstaigų vadovai – Vinsas Janušonis ir Jonas Sąlyga – Klaipėdoje esą turi didelę įtaką, o patys to sujungimo ir nenorį.

“Iš tiesų abu vadovai kenkia Klaipėdos žmonėms. Juk tik didelė ligoninė taptų konkurencingu trečiu Lietuvoje III lygio paslaugų centru. Taigi tai – ne vien pigesnio administravimo privalumas”.

Esmė – ne valdymo forma

Tačiau Klaipėdos miesto mero pavaduotoją Juditą Simonavičiūtę stebina, kodėl kai kurie politikai vis dar gvildena KUL ir KJL sujungimo bei KUL perdavimo SAM klausimą: “Ne nuosavybės klausimas yra esminis. Savivaldybė laikosi pozicijos, kad mūsų mieste turi veiktiIII lygio paslaugų centras – ne tik Vilniuje ir Kaune. Svarbiausia yra paslaugos, o ne įstaigų pavaldumas. Nors prieš 4 metus iš tiesų manėme, kad sujungus šias dvi nuosavybes išsispręs ir paslaugų klausimas”.

Vicemerė įsitikinusi, kad esant didesniam skaičiui ligoninių dėl konkurencijos pacientams suteikiamos aukštesnės kokybės paslaugos.

“Tikrai ne valdymo forma yra svarbiausia, - pabrėžė J. Simonavičiūtė. – Vis dėlto geriausiai į šiuos klausimus jums atsakytų minimų įstaigų vadovai”.

Direktoriai nekalbūs

Tačiau minimų ligoninių direktoriai pasirodė labai nekalbūs.

“KUL ir KJL sujungimas nėra numatytas Vyriausybės parengtame IV ligoninių restruktūrizavimo etape”, - lakoniškai atsakė KUL direktorius V. Janušonis.

Paprašytas išsakyti savo nuomonę, ar nemanąs, jog priklausydama savivaldybei jo vadovaujama įstaiga turi triskart mažiau galimybių investicijoms nei SAM pavaldi KJL, direktorius atsisakė komentuoti: “Šis klausimas – ne mano kompetencijos. Jį reiktų kelti savivaldybės tarybai ir pačiai SAM “.

Nekomentavo dėl interesų konflikto

Ne ką šnekesnis buvo ir KJL direktorius Jonas Sąlyga, Klaipėdos miesto savivaldybėje einantis ir Tarybos nario pareigas. Jis paaiškino, jog Taryboje šiuo metu šių ligoninių sujungimo klausimas nesvarstomas.“O jeigu ir būtų svarstomas, nusišalinčiau nuo balsavimo ir nuo svarstymo, nes esu vienos iš šių įstaigų direktorius”, - sake politikas.

Paprašytas išsakyti savo poziciją dėl poreikio sujungti minimas ligonines, J. Sąlyga paaiškino negalįs reikšti savo nuomonės dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes būdamas ligoninės vadovas yra ir savivaldybės Tarybos narys. “Apie save komentuoti negaliu”, - atsakė.