Kodėl verta vaikui vis skaityti tą pačią pasaką?(1)
Dažnai tėvai stengiasi vaikams perskaityti kuo daugiau ir įvairesnių knygelių, istorijų, pasakų. Juk kiekvienoje knygoje galima sužinoti vis kažko naujo, ten tiek įdomaus! O ir pasiskųsti vaikiškų knygų stygiumi tikrai negalime. Tarsi atrodo, kad daug naudingiau sužinoti kuo įvairesnės informacijos, skaityti kuo daugiau, kad vaikas tobulėtų, kaip sakoma, ne dienomis, o valandomis.
Kodėl vaikui norisi, kad skaitytumėte vieną ir tą pačią pasaką?
Vaikų psichologai teigia – mažiems vaikams skaityti vieną ir tą pačią pasaką kad ir daugybę kartų žymiai naudingiau: tai labiau padeda vystytis jo intelektiniams bei emociniams gebėjimams. Ir tikrai neverta nuogąstauti, jei jūsų vaikas prašo skaityti vieną ir tą pačią knygą. Vadinasi, būtent ši knyga sukėlė didžiausią agarsį jo mažoje širdutėje ir visiškai atitinka jo dabartinę emocinę būseną. Kitaip tariant, puikiai rezonuoja. Tai taip pat reiškia, jog šią knygą vaikas supranta, ji jam aiški ir priimtina, kad joje neliko neaiškių, baimę keliančių ar atgrasių elementų. Ir jūs patys greičiausiai turite mėgstamų knygų ar filmų, kuriuos skaitėte ar žiūrėjote ne vieną kartą, todėl nesistebėkite, kad tai mėgsta ir vaikai.
Tas faktas, jog mažylis iš anksto žino, kuo istorija baigsis, formuoja jo sąmonėje pasitikėjimą ateitimi ir jos teigiamais rezultatais, t.y. su kiekvienu skaitymu jis vis labiau patiki, kad nepaisant jokių sunkumų, viskas bus gerai. Ne daug kas drįstų ginčytis, kad optimistu būti žymiai linksmiau ir produktyviau nei pesimistu. Su kiekvienu skaitymu vaikutus tarsi prisijaukina mintį, kad nėra situacijų be išeities, net jei tave suėdė – tau vis tiek dar lieka pora išeičių...
Ne ką mažiau svarbus ir tas faktas, jog jūs jam skaitote balsu. Nederėtų nustoti vaikui skaityti net tada, kai jis jau pats geba skaityti. Vakarinis pasakos skaitymo ritualas teikia daugybę gerų emocijų vaikui. Be to, įrodyta, kad žodžiu perskaityta informacija įsimenama geriau. Kai tai vyksta, mažylis skendi savo fantazijų pasaulyje, susitapatina su herojumi, emociškai išgyvena visus jo nuotykius, t.y. patiria daugybę emocijų, kurios su kiekvienu nauju tos pačios pasakos skaitymu tampa universalesnės. Nereiktų pamiršti, kad vaiko nervinė sistema nėra iki galo susiformavusi ir jam reikia gerokai daugiau laiko, kad „įformintų“ ir priimtų savo jausmus ir emocijas. Pamažu „klijuodamas“ savo jaumus su mylimos pasakos herojaus, mažylis nulipdys savo jausminę plytą.
Ne paslaptis, kad skaitymas balsu padeda formuotis vaiko kalbai. Nuolatinis tų pačių žodžių kartojimas puikiai papildo mažylio kalbos balastą. Be to, kai pasaką peskaitėte bent keletą kartų ir įsitikinote, jog vaikui viskas joje aišku, galite pradėti improvizuoti: kiekvieną kartą pasaką skaitykite vis greičiau, kol pasieksite greitakalbės tempą – taip vaikutis išmoks priimti žodžiu pateikiamą informaciją skirtingais būdais. Dar vienas ugdymo būdų – kartkartėmis tam tikrose pasakos vietose stabtelėti ir klausti mažylio apie tai, kas bus toliau. Tai ne tik puikus kalbos įgūdžių lavinimo būdas, bet ir atminties lavinimas. Kai vaikas jau gana didelis, galima pabandyti pasiūlyti nuo tam tikros vietos vaikui sukurti kitą tęsinį. Ar kitą pabaigą. Taip kartu sukursite savo pasaką.
Nepamirškim ir paveikslėlių. Jų vaikų knygose paprastai netrūksta. Tegul vaikas papasakoja, kas čia nupiešta, ką jis veikia, ir kokiam pasakos epizodui priklauso ši iliustracija. Paveikslėlius taip pat galima panaudoti kuriant savo pasaką.
Taigi, eilinis tos pačios pasakos skaitymas gali virsti nuostabiu ir naudingu užsiėmimu.
Pagal užsienio spaudą parengė JLK
Susiję straipsniai
