Kofeinas – seniai žinomas ir pasaulyje plačiai vartojamas stimuliantas, kurio žmogaus organizmas tradiciškai gauna gerdamas kavą. Tačiau net ir nemėgstantys kavos žmonės kofeiną gauna iš įvairiausių kitų produktų, kaip, pavyzdžiui, šokolado ar gaiviųjų gėrimų. Apie šią medžiagą ir jos savybę daryti mus žvalesnius bei budresnius esame girdėję nemažai, tačiau apie kofeiną galima pasakyti kur kas daugiau.
Kofeinas – energijos šaltinis
Kofeinas, mokslininkų žinomas kaip 1,3,7 – Trimethylxanthine, yra plačiai žinomas psichostimuliatorius, kuris veikia žmogaus organizmą suteikdamas energijos, išlaikydamas budrumą ir žvalumą. Žinoma, geriausiai ir plačiausiai žinomas kofeino šaltinis yra kava, tačiau jo aptinkama net šešiasdešimtyje skirtingų tipų augalų visame pasaulyje, tarp kurių yra ir plačiai pamėgta arbata ar jos pusseserė matė. Specialistų teigimu, tarp plačiai vartojamų, bet mažai žinomų kofeino šaltinių yra ir kakavos pupelės bei kolos riešutai, kuriuose kofeino ne mažiau nei kavos pupelėse.
Kofeino nauda žmogaus organizmui
Tačiau pagrįstai kyla klausimas, kodėl kofeino turintys gėrimai ir jų vartojimas taip plačiai paplitęs bei kuo ši medžiaga iš tiesų naudinga žmogaus organizmui? Vilniaus Dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė teigia, jog kofeinas ne tik mažina mieguistumą, nuovargį, padeda sutelkti dėmesį, bet veikia ir kaip nuotaiką kelianti medžiaga. Tik reikėtų atminti, jog kofeino poveikis nėra ilgalaikis.
Dietologė pabrėžia, jog labai svarbu atkreipti dėmesį į suvartojamą kofeino kiekį, kuris turėtų būti saikingas. Gydytojos teigimu, saikingai šios medžiagos vartojama, kai nėra viršijama kofeino paros norma – 300 mg per dieną arba trys puodeliai kavos.
Svarbu paisyti normos ribų ir atsižvelgti į individualius organizmo poreikius
Gydytojos teigimu, kofeino poveikis labai individualus ir priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip amžiaus grupė, sveikatos būklė, fizinis aktyvumas bei kitų individualiam organizmui prsikirtinų savybių.
Neretai kofeino gauname kartu su saldžiais gėrimais ir kitais maisto produktais – saldžiais kepiniais, saldainiais ir kt., todėl pravartu atkreipti dėmesį ir į suvartojamo cukraus kiekį. Cukrus žmogaus organizmui nėra žalingas, jei jo vartojama su saiku ir kiekis neviršija 10 proc. visos dienos reikalingų suvartoti angliavandenių kilokalorijų normos. Kitaip tariant, jei nustatyta gaunamos energijos paros norma sveikoms moterims – 2000 kcal., vyrams – 2500 kcal., tai moterims cukraus suvartoti reikėtų ne daugiau kaip 200 kcal, o vyrams ne daugiau kaip 250 kcal per parą.
Svarbu nepamiršti sporto
Paklausta apie suvartojamų kilokalorijų kiekį „Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubo trenerė Žaneta Valainienė patikino, jog norint atrodyti ir būti sveiku, nederėtų suvartoti daugiau kilokalorijų nei jų galime sudeginti. Todėl patarė kiekvienam atkreipti dėmesį į individualų judėjimo dažnį. Visgi, net ir labai sveikai maitinantis ir neviršijant dienos energijos normos, pabrėžia trenerė, aktyvaus gyvenimo būdo pamiršti nederėtų. Juk sportuojant palaikoma energija ir žvalumas, kas ypač aktualu niūriu ir varginančiu šaltuoju metų laiku.
Saikingai galime valgyti viską
Net ir rimčiausi sportininkai neretai jaučiasi mieguisti ir pavargę, todėl, trenerės Žanetos Valainienės teigimu, nevengia puodelio kavos ar kofeino turinčių gėrimų. „Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į savo organizmą, nes tik mes galime geriausiai suprasti jo siunčiamus ženklus, – pabrėžia trenerė. – Galiausiai, tiek maisto, tiek gėrimų ar sportavimo atžvilgiu, viskas, saiko ribose, nėra blogai“.