Kokį poveikį mūsų sveikatai daro bulvarėjanti žiniasklaida?

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Komunikacijos fakultete surengtų Informacijos dienų dėmesio centre atsidūrė Lietuvos žiniasklaida ir joje vykstantys pokyčiai. Pasak konferencijos pranešėjų, pokyčių tendencijos nėra geros – masinėmis komunikacijos priemonėmis mums brukamas turinys tampa lėkštesnis, silpsta žiniasklaidos imunitetas manipuliaciniam politikų ir didžiųjų verslo mašinų poveikiui. „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovai gydytojai psichiatrai teigia, kad tarp šių pokyčių ir Lietuvos gyventojų sveikatos esama subtilių, iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebimų ryšių.

Reklama

Kodėl bulvarėja Lietuvos žiniasklaida?

Vilniaus universiteto Informacijos ir komunikacijos katedros lektorius Kęstutis Petrauskis savo pranešime išskyrė keturias problemines žiniasklaidos pokyčių tendencijas: silpstantį atsparumą politikų ir didžiųjų verslo mašinų poveikiui, turinio bulvarėjimą, žanrų maišymąsi (būdingiausią interneto naujienų portalams, kai viename lygmenyje su visuomenei svarbiomis naujienomis pateikiama menkavertė pramoginė informacija) ir prasto skonio pramogos plitimą.

Pasak jo, viena didžiausių Lietuvos žiniasklaidos bėdų, didele dalimi ir lemiančių minėtus pokyčius, – ekonominis silpnumas. „Tai – labai rimta problema. Silpna žiniasklaidos bendrovė yra visapusiškai pažeidžiama – tiek verslo organizacijų, tiek politikų. Maždaug 15 proc. visos reklamos rinkos – o tai apie 50 mln. litų – sudaro valdžios skiriami pinigai. Spaudimas, ypač regioninei žiniasklaidai, yra didžiulis – „nebūsit geri, paramos negausit“. Dalis žiniasklaidos šio spaudimo neatlaiko, siekdama gauti paramą naujienas pateikia „kaip ponui reikia“, todėl visuomenė nebegauna išsamios, tikrai objektyvios informacijos“, – kalbėjo K. Petrauskis.

Anot jo, dalies žiniasklaidos priemonių kuriamo viešojo diskurso bulvarėjimas taip pat susijęs su ekonominėmis priežastimis – rėksmingomis antraštėmis, ryškiais dirginančiais vaizdais mėginama pritraukti daugiau skaitytojų ar žiūrovų ir taip uždirbti.

„Aš nesakau, kad dabar „Delfi“ turi keistis. Jų toks verslo modelis, jie yra didžiausi, šia prasme jiems puikiai sekasi. Bet šalia  turi atsirasti kas nors kitas, kuris išlaikytų tam tikrą standartą. Tik aš manau, kad čia be valstybės paramos neišsiversime. Be jos rimtam naujienų portalui Lietuvoje išsilaikyti tiesiog neįmanoma“, – sakė K. Petrauskis.

Jis taip pat priminė, kad žiniasklaida yra vienas būtinų demokratinės valstybės pamatų. Laisva ir stipri žiniasklaida informuoja visuomenę apie svarbius įvykius, demaskuoja korumpuotus politikus ir valdininkus, nesąžiningą verslą, gina valstybę nuo valdžios galių sutelkimo vienose rankose ir saugo nuomonių įvairovę. Stipri demokratinė valstybė gali egzistuoti tik tuomet, kai jos viduje veikia stipri ir nepriklausoma žiniasklaida.

Kaip žiniasklaidos bulvarėjimas veikia mūsų gyvenimus?

Gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, docentas Aurelijus Veryga sako, kad nors Lietuvoje nėra atliktų žiniasklaidos poveikio gyventojų sveikatai tyrimų, galima neabejoti, kad ryšio tarp šių dviejų iš pirmo žvilgsnio tolimų dalykų esama.

„Tas poveikis nėra kažkoks vienalytis, galima atrasti įvairių „kampų“. Čia reiktų išsamių ilgalaikių tyrimų, kokie žmonės skaito vienos ar kitos rūšies žiniasklaidą, kaip jie keičiasi. Bet aš, dirbdamas psichiatro darbą, matau, kaip žmonės kuriasi gyvenimo prasmės supratimą. Ir tikrai visuomenėje  labai stiprus  sudaiktėjimas, toks bukinantis supaprastėjimas. Gyvenime nelieka ilgalaikių tikslų, dominuoja trumpalaikiai daiktiški tikslai – turėti namą, gražesnį negu kaimyno, ir panašiai. Tą nuolat pumpuoja pramogų žiniasklaida, kad ir rodydama gražiai apsirengusius žmones visokiausiose pobūviuose. Nesąmoningai peršama idėja, kad būtent toks gyvenimo būdas yra siekiamybė. Jeigu neturi krūtų implantų, tavo dantys nenubalinti pagal naujausias technologijas, susimąstyk – tu nebeįsipaišai į medijų piešiamą pasaulį“, – sako doc. dr. A. Veryga.

Pasak jo, didelė bėda, kai žmogus susikuria išskirtinai daiktišką pasaulį, ir būtent per daiktus mato savo gyvenimo tikslus. Mat šiems dalykams sugriuvus, ar tuomet, kai juos reikia natūraliai palikti ligos arba mirties atveju, kyla labai stiprūs negatyvūs jausmai. „Jeigu aš neturiu jokio tikėjimo, kad po šito gyvenimo yra kitas gyvenimas, arba tikėjimo, kad mano gyvenimas turėjo kažkokią prasmę, kokią nors kitą, negu tik televizoriaus žiūrėjimas ir daiktų kaupimas, įsivaizduokite, kokia man baimė kyla, kai reikia išeiti iš šio pasaulio. Juk aš viską prarandu – kaupiau, taupiau, nespėjau pasidžiaugti ir dabar viską prarandu. Kas bus su manimi? O kas bus su namu? Kam jis atiteks? Kyla įvairios baimės, įvairūs pykčiai. Sudėtinga net įsivaizduoti, kaip sunku žmogui priimti šią neišvengiamybę, su ja susitaikyti“, – kalba doc. dr. A. Veryga.

Pasak psichiatro, liguistas pramoginių medijų „vartojimas“ gali būti vienas iš veiksnių, trukdančių žmogui susikurti platesnę pasaulėžiūrą. O be jos žmonės negali kritiškai vertinti aplinkui vykstančių reiškinių ir mąstyti globaliau. „Tai viena priežasčių, dėl kurių žmonės taip lengvai patiki įvairaus plauko gyvenimo būdo „mokytojais“, „ekstrasensais“ ir panašiais, kuriems žiniasklaida taip lengvai suteikia tribūną. Žmonės, niekada nesigilinę į filosofinius, etinius klausimus, yra labai paveikūs, jais lengva manipuliuoti. O tuo naudojamasi įvairiais lygmenimis, tame tarpe ir verslo, politikos lygmenyse“, – įsitikinęs doc. dr. A. Veryga.

„Kai studentų pirmakursių paklausiau, kaip jiems sekasi studijuoti bioetiką, atsakė, kad jie nusivylę, nes jiems niekas taip iki galo ir nepaaiškino, ar eutanazija gerai, ar blogai. Norėtų, kad jiems paaiškintų. Bet argi galima į tokį klausimą atsakyti? Niekas už tave neatsakys. Turi pats sau atsakyti, pasitelkdamas savo asmeninį tikėjimą, savo vertybes“, – pasakojo doc. dr. A. Veryga.

Informacijos perteklius gali būti žalingas sveikatai

Rašytojo Ingazio Ramoneto skaičiavimu, per pastaruosius 30 metų pasaulyje buvo sukurta daugiau informacijos nei per ankstesniuosius 5 tūkst. metų; savo ruožtu, „viename sekmadieniniame „New York Times“ numeryje yra daugiau informacijos nei XVIII amžiuje vienas išsilavinęs žmogus suvartodavo per visą gyvenimą. Ar vartodami tokius didžiulius informacijos kiekius nekenkiame sau ir savo psichinei sveikatai? Esama ir patvirtinančių, ir paneigiančių žalingą informacijos pertekliaus poveikį mūsų sveikatai požiūrį mokslinių tyrimų, tačiau gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius į šį klausimą atsako vienareikšmiškai: informacijos perteklius yra viena iš nerimo sutrikimų priežasčių.

„Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas dažnai susijęs su nuolatiniu menkavertės informacijos kimšimu į smegenis. Nuolat žvilgčiojame į savo daugiafunkcinius telefonus, socialinių tinklų paskyras, pašto dėžutes, naujienų tinklalapius. Smegenys pagal savo prigimtį mėgina šį nepaliaujamą informacijos srautą apdoroti, kažkur išsaugoti, atskirti svarbesnę nuo mažiau svarbios. Tai sukelia žmogui sutrikimą, nerimą. Kai kurie mūsų yra priklausomi nuo informacijos kaip narkotiko, ją vartodami patiriame malonumą. Net krūpčiojame, kai koks nors elektroninis įrenginys supypsi, pranešdamas apie gautą žinutę. Matyt, prof. A. Šliogeris bent jau iš dalies teisus, mūsų visuomenę vadindamas ekrano visuomene“,  – kalbėjo M. Šablevičius.

Globalių žiniasklaidos pokyčių ir žmogaus sveikatos santykio temą pratęsime kitame straipsnyje