Kokie yra didžiausi sėslaus gyvenimo būdo pavojai ir kaip vėstant orams išsijudinti?

Kai lauke įsivyrauja rudeniška žvarba, o giedrą dangų pakeičia cepelinų spalvos dargana, dažnas renkasi gyventi sėsliau – daugiau laiko praleidžiama namuose, įninkama į filmus ir serialus, mažiau dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui ir laikui gamtoje. Specialistai atskleidė, kokie pavojai tyko įnikus į sėslų gyvenimo būdą ir pasidalino patarimais, padėsiančiais šaltąjį sezoną praleisti sveikai bei aktyviai.

Reklama

„Svarbiausia – judėjimas. Nesvarbu, koks sezonas, judėti, būti gryname ore yra būtina, – sako BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė. – Sakyčiau, šaltuoju metų laiku tai netgi svarbiau – judėjimas ne tik padeda palaikyti optimalų kūno svorį, bet ir stiprina imunitetą – tampame atsparesni įvairioms peršalimo ligoms bei virusinėms infekcijoms.“

Šimtas priežasčių nejudėti ir liūdnos pasekmės

Pasak Karoliniškių poliklinikos kineziterapeuto Dominyko Pusvaškio, šaltuoju periodu sėslesnį gyvenimo būdą žmonės dažnai renkasi vedini įvairių mitų arba perteklinio galvojimo apie nekomfortišką aplinką bei nemalonius pojūčius kūnui.

„Pavyzdžiui, galvojama, jog daugiau apsirengus gali greitai sukaisti, suprakaituoti ir peršalti, o šaltas oras nemalonus kvėpavimui, todėl peršalsi ir skaudės gerklę. Žmonės baiminasi traumų esant ledui, sniegui, šlapiai dangai bei prastam matomumui. Sėsliau gyvename ir dėl to, jog neretai daugelis pažįstamų žmonių ir kolegų niūresniais orais taip pat lindi namuose“, – sėslaus gyvenimo priežastis vardija kineziterapeutas. Jis priduria, jog dažnai žmonėms tiesiog trūksta žinių apie sportą vėsiomis oro sąlygomis.

Įnikus į tokį gyvenimo būdą, pamiršus aktyvų laisvalaikį, pasak D. Pusvaškio, atsiranda didesnė tikimybė patirti traumą dėl pusiausvyros, koordinacijos ir raumenų silpnumo, dažniau jaučiamas nerimas, prastėja emocinė savijauta.

„Taip pat trūksta energijos, nusilpsta imuninė sistema, prastėja protinių užduočių atlikimas, kvėpavimo funkcija, širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, miego kokybė“, – sako kineziterapeutas.

Padės dienos tikslai, jauki aplinka ir bendraminčiai

Vaistininkė J. Vaičiūnienė pataria užsibrėžti dienos tikslą – pavyzdžiui, bent 30–40 minučių praleisti gryname ore arba kasdien nueiti bent 7–10 tūkstančių žingsnių: „Svarbiausia nebijoti blogo oro, įsigyti tinkamą aprangą, kad lauke jaustumėmės komfortiškai. Jeigu orai nelepina, reikia nepamiršti kasdienės mankštos namuose. Ryte ir vakare mankštai skirti 15 minučių tikrai nėra daug – juk dažnai per dieną tiek ar net daugiau laiko veltui praleidžiame naršydami telefone.“

D. Pusvaškis priduria, kad vienas iš būdų „ištempti“ save į lauką – jaukių ir džiuginančių sąlygų judėjimui sukūrimas namuose. „Kai namuose jauku ir gera, tai ir savijauta pagerėja, o tuomet keliauti sportuoti į lauką tampa daug smagiau, – sako jis. – Taip pat, jeigu mėgstate judėti kompanijoje, palaikyti formą padės ir aktyvių bendraminčių paieška. Norint priprasti, rekomenduoju pradėti nuo dažnesnių ir ilgesnių pasivaikščiojimų vėsiu oru arba esant prastom, besikeičiančiom oro sąlygom.“

Nėra blogo oro, yra tik blogi drabužiai

Anot J. Vaičiūnienės, šaltuoju metų laiku labiausiai tiks pasivaikščiojimai miške ir gamtoje, o mėgstantiems aktyvų laisvalaikį – bėgimas gryname ore arba ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis.

„Kai prisninga, reikia nepamiršti ir žiemiškų pramogų – slidinėjimo, čiuožinėjimo pačiūžomis ar rogutėmis. Svarbu tinkamai apsirengti, rinktis šiltus, bet kvėpuojančius, natūralių pluoštų drabužius, rengtis keliais sluoksniais“, – pataria vaistininkė.

D. Pusvaškis priduria, kad drabužiai turėtų būti ne tik patogūs ir nevaržantys judesių, bet ir mėgstamos spalvos: „Spalvos ir piešiniai išties priverčia žmones judėti ir geriau jaustis.“

Sportuojant gryname ore, D. Pusvaškis rekomenduoja nuolat keisti aplinką ir mąstyti kūrybiškai – išnaudoti suoliukus, laiptus, kalnelius, medžius, šakas, skersinius ir kitą inventorių. „Taip pat galima rinktis aerobines ir anaerobines treniruotes atviroje erdvėje, kvėpavimo treniruotes skirtingomis oro sąlygomis arba išbandyti Wimo Hofo metodą“, – pataria kineziterapeutas.

Judant lauke vėsiu oru, atsarga gėdos nedaro

Siekiant užsibrėžto tikslo, pasak D. Pusvaškio, svarbu laipsniškai, dozuotai grūdintis pasirenkant jums tinkamas priemones – kontrastinius dušus, kvėpavimo pratimus, ledo ir šalto vandens vonias, mažesnį sluoksnį rūbų, kuris padės adaptuotis prie vėsesnio oro.

Praktikuojantiems aktyvų laisvalaikį gamtoje reikėtų nepamiršti elgtis atsargiai – pavyzdžiui, nebėgioti lauke per plikledį, vaikščioti gerai nuvalytais šaligatviais, pasirūpinti tinkama avalyne ir specialiais, neslystančiais antbačiais.

„Renkantis slidinėjimą ar čiuožinėjimą, svarbu šioms žiemos pramogoms pasiruošti fiziškai – nepamiršti pratimų pusiausvyrai bei stabilumui gerinti, nevažiuoti į kalnus nepasiruošus, rinktis trasas pagal savo fizinį pasirengimą ir patirtį“, – sako J. Vaičiūnienė.

Specialistai pabrėžia, kad aktyvus laisvalaikis gamtoje yra visapusiškai naudingas sveikatai: tai ne tik stiprina imunitetą, gamina laimės hormonus, suteikia energijos ir gerina miego kokybę, bet ir užtikrina geresnį nervų sistemos darbą, spartesnę medžiagų apykaitą ir mažesnę tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis.