Kokio medaus mums labiausiai reikia?(3)

Atvėsus orams ir tykant peršalimo virusams daugelis, neabejingi savo sveikatai, stengiasi pasirūpinti bičių produktais. Tačiau ar žinome, kokio medaus mums labiausiai reikia? Bitininkas Ričardas Pocius tikina, kad kiekvienas medus turi savo išskirtinių savybių, todėl jį reikia vartoti įvairių rūšių bei  pasidomėti, koks tau medus tinkamiausias.

Reklama

Pradėjo nuo jaunų dienų

R. Pocius verstis bitininkyste pradėjo jau nuo keturiolikos metų. Jis pasakojo, kad kartą grįžus iš atostogų tėtis pranešė, kad yra naujų gyventojų – pro garažo ventiliacinę angą po grindimis susimetė bičių spiečius. „Išsiėmiau tas bites ir nusivežiau pas draugo tėvą į Lieplaukę. Ten ir buvo pats pirmasis mano bitynas – keturi aviliai“, – pasakojo R. Pocius. – Norėdamas daugiau sužinoti apie bites pradėjau dirbti pas bitininką ir dirbau tol, kol įstojau į Kauno aukštesniąją žemės ūkio mokyklą.“

Šiuo metu bitininkas turi 373 bičių šeimas. „Tai ir pomėgis, ir verslas“, – taip bitininkystę apibūdino R. Pocius.

Šiemet, - konstatuoja jis, -  medaus nebuvo daug: „Profesionalas bitininkas iš avilio turėtų išsukti šimtą ir daugiau kilogramų, bet gamta neleidžia, tad tenka tenkintis ir 40 kg. Tačiau yra buvę tokių metų, kai aviliai būdavo visai tušti arba išsukdavome tik 15 kg. Kuo mažiau medaus, tuo aukštesnė kaina.“

Serga ir bitės

Pasak R. Pociaus, pagrindinė bičių liga – erkės: „Ši liga egzistuoja visame pasaulyje, nuo jos neįmanoma apsisaugoti. Dažniausiai bitės užsikrečia nuo kitų bičių. Kur daugiau svetimų bičių, ten erkėtumas didesnis. Veterinarijos tarnybos turėtų bitininkus informuoti, kada reikia bites gydyti nuo erkių, kad vaistus būtų galima sudėti vienu metu. Dabar vienas gydo, kitas - dar ne.“

Anot R. Pociaus, tie chemikalai, kuriais purškiami augalai, nebe taip kenkia bitėms, kaip seniau, kolūkio laikais: „Dabar esu girdėjęs, kad užsienyje bites maitina antibiotikais tam, kad skatintų jas dirbti, todėl tikriausiai meduje ir randama antibiotikų liekanų.“

Vaistas nuo visų ligų

Pasak bitininko, medus - ir maistas, ir vaistas, bet visgi daugiau vaistas, ir nuo visų ligų. Jo nuomone, reikia valgyti įvairų medų, negalima vartoti tik vienos rūšies: „Pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune žmonės valgo vien grikių medų. Jis geras, turi geležies, vitaminų, rekomenduojamas nuo mažakraujystės, bet neturi tų savybių, kokias turi kitos rūšies medus.“

Mažiems vaikams labiausiai tinka pavasarinis medus, kurį bitės surenka iš karklų, ąžuolų, klevų, kaštonų, obelų, kriaušių ir kiaulpienių žiedų. Tai antibakterinis medus, jis nealergizuoja, nekelia rūgštingumo.

Lipčiaus medus – miško medus, tinka kvėpavimo takų ligoms ir uždegimams gydyti, karščiuojant, sloguojant ir sergant gripu, bet, manau, vaikams per stiprus. Liepų medus taip pat labai vertingas žmogaus organizmui, bet jį  patartina valgyti tik sergant, nes nuo jo labai prakaituojama. Vartojamas nuo slogos, gerklės skausmo, anginos, bronchito, kepenų bei inkstų ligų, nuo nudegimų, taip pat tinka pūliuojančioms žaizdoms valyti. Natūralių pievų medus mažina nuovargį. Rapsų medus laikomas prasčiausiu, bet jei yra skrandžio problemų, jis tinka rūgštingumui mažinti. Tik yra kita problema – rapsai gausiai purškiami, tręšiami. Ekologų per mažai, kad visus ištirtų, o padarius monitoringo tyrimą rapsų meduje randama daug kenksmingų elementų.“

Anot R. Pociaus, medus tinka net tada, kai įsipjauni į pirštą. „Sužeistą vietą patepkite medumi - ir kraujas bėgti sustoja, ir žaizda greičiau užgyja. Kiek žinau, medus lašinamas ir į akis. Padeda pavargusioms akims ir gerina kraujotaką. Gerų savybių turi ne tik medus, bet ir bičių žiedadulkės. Jos labai gerai akims ir nervų sistemai. Žiedadulkes geriausia gerti ryte, prieš einant į darbą, kad turėtumėte energijos, nepavargtumėte, nesinervintumėte ir gerai matytumėte“, – patarimus dalino bitininkas.

Negalima atšildyti

 „Nereikėtų pirkti ir vartoti šildant suskystinto medaus. Pirkdami turguje skystą medų, visada rizikuojate įsigyti prastos kokybės produktą. Pašildytas medus kenkia kepenims, trikdo kasos darbą, galima susirgti cukralige, bet jei jau atšildote, tai mažiausiai kokybės jis praranda šildant ultraraudonaisiais spinduliais, antroje vietoje – mikrobangų krosnelėje, trečioje – vandenyje, o ketvirtoje vietoje - ant tiesioginio karščio. Šviežias natūralus medus skystas būna ne daugiau kaip tris mėnesius, o vėliau susikristalizuoja. Patarčiau kiekvienam medaus vartotojui susirasti patikimą bitininką ir iš jo nuolat įsigyti aukštos kokybės nefalsifikuoto produkto“, – patarimus dalijo  R. Pocius.

Neįmanoma patikrinti

Pasak bitininko, gerą medų gali laikyti kur nori, tik ne  tiesioginiuose saulės spinduliuose, geriau vėsesnėje temperatūroje. O patikrinti, ar medus geras, neįmanoma: „Daug kas tikrina cheminiu pieštuku, tai klaidinga, nes  meduje yra tam tikras kiekis vandens, jei išsukamas nesubrandintas medus, kad jis ir geras, jo vandeningumas didelis ir pieštukas rašys labai gerai. Su cheminiu pieštuku galima patikrinti tik vandeningumą.“

Vaida Vaitkutė