Kokios sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje yra nemokamos?

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys, kai už paslaugas visgi reikia susimokėti. Kokios jos?

Reklama

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pirmoji sąlyga Lietuvos gyventojams gauti nemokamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, daugelį medicinos pagalbos priemonių, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose yra būti apdraustu PSD. Taigi, jei žmogus kartą per mėnesį moka (arba už jį darbdavys ar valstybė sumoka) PSD įmokas, visos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Todėl pačiam apdraustajam už jas papildomai mokėti nereikia.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar gydymo įstaiga, į kurią žmogus kreipiasi, turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Tai antroji sąlyga pacientui gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, nes už kiekvieno PSD apdrausto žmogaus gydymą, sutartį su TLK turinčiai gydymo įstaigai, sumoka ligonių kasos.

Svarbu žinoti, kad su TLK sudariusi sutartį sveikatos priežiūros įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Jei gydymo įstaigoje paprašoma susimokėti ar primokėti už gydymo paslaugas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama. Specialistai primena, kad šiuos klausimus pirmiausia reikėtų aiškintis gydymo įstaigoje – jei negaunate atsakymo iš gydančio gydytojo, būtina kreiptis į administraciją. O jeigu pateikti atsakymai ar argumentai neįtikina, prieš mokant už paslaugas ar vaistus, patartina pasikonsultuoti su TLK gyventojų aptarnavimo skyriaus darbuotojais.

Susirgus visuomet pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, dirbantį toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs. Visi žmonės turi teisę patys pasirinkti tiek šeimos gydytoją, tiek gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, prireikus gali siųsti pacientą gydytojo specialisto konsultacijai. Taigi gydytojo išrašytas siuntimas yra trečioji sąlyga gauti nemokamas gydytojo specialisto paslaugas, nepaisant to, kokio sudėtingumo jos yra.

Visgi, yra kelios išimtys, kuomet žmogus į gydytoją specialistą gali kreiptis savo iniciatyva – be siuntimo – ir būti tikras, jog paslaugos jam bus suteiktos nemokamai. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą, o taip pat, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena. Žinoma, būtinoji pagalba teikiama taip pat be siuntimo.

Nors, laikantis visų trijų minėtų sąlygų, sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvos gyventojams tampa nemokamomis, išlieka išimtis – mokamų paslaugų sąrašas. Tai yra visais atvejais, net ir apdraustajam PSD, gydymo įstaigose mokamos paslaugos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ligų ar susirgimų gydymu, todėl jos ir nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Šiame sąraše rasime tokias paslaugas, kaip kosmetinės chirurgijos operacijos, akupunktūra ir manualinė terapija, dermatologo kosmetinės procedūros, nėštumo nutraukimas, dantų implantavimas ir kt.

Taip pat gydymo įstaigoje mokėti reikės, jei žmogus, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo nuožiūra pasirinks brangiau kainuojančias paslaugas, be gydytojo rekomendacijos. Tuomet pacientas šių paslaugų faktinių ir bazinių kainų skirtumą privalės apmokėti pats. O jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, lygiai taip pat privaloma susimokėti visą jų kainą. Šiais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas, patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose. Už paslaugą sumokama gydymo įstaigos kasoje, pacientui išduodamas kasos kvitas.

Svarbu žinoti, kad ligos istorijoje patvirtinę parašu savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturėsite teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.