Kompensuojamuosius vaistus vartoja trečdalis mūsų kraštiečių
Mūsų kraštiečiai iš jų gydymui būtinų vaistų dažniausiai vartoja medikamentus širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligoms, diabetui gydyti, kurie yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Per šių metų pusmetį vienam pacientui vidutiniškai tokių vaistų teko už 329 litus, o už visus išrašytus kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones sumokėta apie 333 mln. litų.
Tai parodė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta pirmojo šių metų pusmečio analizė apie kompensuojamųjų vaistų vartojimą Lietuvoje. Įdomu tai, kad juos vartojo beveik trečdalis šalies gyventojų – 1,01 mln. žmonių, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
Šios tendencijos rodo, jei kompensuojamųjų vaistų vartojimas ir toliau išliks panašus, gali augti ne tik metinės PSDF išlaidos iki 700 mln. litų, bet ir vaistus vartojančių žmonių skaičius.
VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos Kristinos Garuolienės teigimu, siekiant detaliau išsiaiškinti regioninius vaistų vartojimo netolygumus, buvo atlikta vaistų, kuriems pirmąjį metų pusmetį buvo išleista daugiausiai lėšų, analizė.
„Analizuojant pagal regionus, kiek vidutiniškai lėšų tenka vienam gyventojui tam tikros ligos gydymui kompensuojamaisiais vaistais, fiksuojami įdomūs skirtumai. Pavyzdžiui, per pusmetį vaistams nuo diabeto išleista 32,7 mln. litų, o juos vartojo beveik 157 tūkst. pacientų. Tai reiškia, kad vienam šia liga sergančiam žmogui kompensuojamųjų vaistų vidutiniškai teko už 208 litus. Vidutiniškai Vilniaus regiono gyventojui tokių vaistų nuo diabeto teko už 186 litus, o Kauno – už 227 litus“,– pastebi K. Garuolienė.
Anot K. Garuolienės, yra ir kitokių regioninių skirtumų. Pavyzdžiui, Klaipėdos regione vaistus psichikos ligoms gydyti (antipsichotinius ir raminamuosius) vartoja 15 proc. visų vaistus vartojančių pacientų, o Vilniuje tik 12 procentų.
„Tokius skirtumus tarp regionų iš dalies galima paaiškinti tuo, kad yra skirtingas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, skirtingi socialiniai, demografiniai rodikliai. Taip pat skiriasi ir medikų taikomi gydymo metodai“, – tvirtino K. Garuolienė.
Valstybinės ligonių kasos informacija
Susiję straipsniai
