Kompiuterinius žaidimus žaidžiantys chirurgai operuoja geriau?

Laiką, praleistą žaidžiant prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano, daugelis vadina prarastu laiku, o kai kurių mokslininkų teigimu, dalis šių žaidimų, jeigu žaidžiama daug, skatina paauglių agresiją ir nutukimą, taip pat daro neigiamą įtaką mokinių ir studentų mokslo rezultatams. Visgi kompiuteriniai žaidimai turi ir teigiamą poveikį – jie supažindina su kompiuterinėmis technologijomis ir interneto pasauliu, o kai kurie gali ugdyti kūrybingumą, supažindinti su komandinio darbo pagrindais. Įdomu, kad kompiuteriniai žaidimai naudingi ir chirurgijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose, viename Niujorko medicinos centre, atlikto tyrimo duomenimis, chirurgai, žaidę kompiuterinius žaidimus, greičiau įgydavo laparoskopinių operacijų įgūdžių bei darydavo mažiau klaidų.

Reklama

Chirurgijos pažanga keičia jos mokymąsi

Dėl vis sudėtingesnių chirurgijoje naudojamų technologijų, atsiradus laparoskopinei chirurgijai, jauniesiems medikams norint  įgyti patirties šiais laikais neužtenka eksperto darbo stebėjimo. Ieškoma būdų, kaip išmokyti reikalingų įgūdžių išvengiant klaidų. Šiuolaikinėje medicinoje reikalingų įgūdžių efektyviai išmokti padeda laparoskopinių, endoskopinių ar kitų procedūrų simuliatoriai. Taip pat kai kuriems veiksmams tobulinti naudojami dirbtiniai audiniai.

Laparoskopinės operacijos nuo įprastinių skiriasi tuo, kad gydytojas pro nedidelį pjūvį įleidžia chirurginius instrumentus ir vaizdo kamerą į paciento kūną,  tuos instrumentus valdo iš kūno išorės, o operacijos eigą stebi monitoriuje. Ši metodika šiek tiek panaši į kai kurių kompiuterinių žaidimų principą, kur žaidimo procesai taip pat stebimi kompiuterio ar televizoriaus monitoriuje, o kontroliuojami valdymo pultu su vairalazde.

Vaizdo žaidimai taip pat galėtų tarnauti įgūdžiams įgyti. Spėjama, kad jauni chirurgai gali greičiau nei jų vyresnieji kolegos įgyti laparoskopinei operacijai reikalingus įgūdžius dėl to, kad žaisdami  vaizdo žaidimus kaupia ekrane matomų užduočių atlikimo patirtį.

Vaizdo žaidimus žaidę chirurgai klydo mažiau, užduotis vykdė greičiau

Niujorko „Beth Israel“ medicinos centre atliktame tyrime siekta nustatyti, ar yra koreliacija tarp vaizdo žaidimų patirties ir laparoskopinių chirurginių įgūdžių. Tyrime dalyvavę 33 chirurgai (21 gydytojas rezidentas ir 12 baigusių rezidentūrą gydytojų) vykdė „Top Gun“ laparoskopinių įgūdžių ir siuvimo mokymų programą, naudodami „Top Gun“ simuliatorių. Programos tikslas – suteikti jauniesiems chirurgams videoskopinėje chirurginėje aplinkoje efektyviam darbui reikalingus įgūdžius ir išmokyti bene sunkiausią laparoskopinę užduotį – siūti kūno viduje, vaizdą stebint ekrane.

Tyrimą sudarė trys dalys. Pirmoji – tiriamųjų duomenų, vertinant ankstyvąją ir dabartinę vaizdo žaidimų, chirurginę patirtis bei kitus faktorius, surinkimas. Antroji – „Top Gun“ programa, apimanti įvairius laparoskopinius pratimus, pavyzdžiui, reikėdavo standartiniu laparoskopiniu

instrumentu, jį valdant nedominuojančia ranka, perkelti pupelę į puodelį su 1 cm anga, susiūti kiaulės žarnas, tų žarnų vaizdą matant tik ekrane, ir atlikti kitas užduotis. Registruotas kiekvieno tiriamojo užduoties atlikimo laikas bei klaidos – netikslūs instrumento judesiai.

Trečiojoje dalyje buvo žaidžiami trys vaizdo žaidimai - „Super Monkey Ball“, „Star Wars“ ir „Silent Scope“. Pavyzdžiui, „Silent Scope“ žaidime reikia numušti kuo daugiau taikinių – balas priklauso nuo numuštų taikinių skaičiaus. Nė vienas iš tyrimo dalyvių nebuvo jų anksčiau žaidęs. Tyrime naudotas visų trijų žaidimų metu surinktas sudėtinis balas.

Pirmojoje tyrimo dalyje nustatyta, kad 59 proc. chirurgų praeityje žaidė vaizdo žaidimus, o 41 proc. – ne. Vyrai tai darė dažniau, daugiau valandų per dieną, ir daugiau metų nei moterys. Chirurgus suskirsčius į tris grupes – niekada nežaidusius, žaidusius iki 3 valandų bei žaidusius daugiau nei 3 valandas per savaitę, buvo palyginti šių trijų grupių pasiekimai „Top Gun“ programoje, vertinant pratimų atlikimo laiką bei klaidų skaičių, tyrimo rezultatai parodė, kad chirurgai, praeityje žaidę vaizdo žaidimus daugiau nei tris valandas per savaitę, darė 37 proc. mažiau klaidų, buvo 27 proc. greitesni ir bendrai surinko 42  proc. geresnius „Top Gun“ balus nei niekada tokių žaidimų nežaidę chirurgai. Tiriamuoju laikotarpiu vaizdo žaidimus tebežaidžiantys chirurgai darė 32 proc. mažiau klaidų, buvo 24 proc. greitesni ir bendrai surinko 26 proc. geresnius „Top Gun“ balus nei jų nežaidžiantys kolegos. Visi trys šiame tyrime naudoti žaidimai gerai koreliavo su laparoskopiniais įgūdžiais. Pastebėta, kad tiek praeityje įgyti, tiek dabartyje naudojami vaizdo žaidimų įgūdžiai ne tik padidino laparoskopinių veiksmų greitį, bet ir sumažino klaidų skaičių.

Taigi, atlikdami užduotis ilgiausiai užtrukdavo ir daugiausiai klaidų darė anksčiau vaizdo žaidimų nežaidę chirurgai. Tačiau ar galime teigti, kad praeityje tuos žaidimus žaidę asmenys geriau atlieka videoendoskopines chirurgines užduotis ne tik mokymo programos metu, bet ir po jų?

Gydytojai chirurgai: ryšys tarp šių dviejų dalykų galimas

Chirurgo dr. Sauliaus Mikalausko teigimu, laparoskopinės operacijos dėl išorinio valdymo ir netiesioginio operacijos stebėjimo monitoriuje yra gana sudėtingos, joms būtina aukšta chirurgo kvalifikacija ir geri įgūdžiai.

„Dėl šios priežasties Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose - ypač mokant gydytojus rezidentus - yra naudojami modernūs laparoskopijų simuliatoriai su interaktyviais vaizdo moduliais. Treniruotės su šiais įrenginiais padeda įgyti realioms operacijoms būtinus įgūdžius, trumpina laparoskopinių operacijų mokymosi laiką ir daro teigiamą įtaką realių operacijų kokybei pabaigus mokymo programą – tai gerai įrodyta skirtingomis studijomis”, – sakė dr. S. Mikalauskas.

„Tačiau norint patikrinti prielaidą, kad vaizdo žaidimus žaidžiantys chirurgai realias laparoskopines ar videoendoskopines operacijas atlieka greičiau ir daro mažiau klaidų, turbūt reiktų atlikti daugiau ir išsamesnių randomizuotų tyrimų. Visgi minėto ryšio atmesti nereikėtų, jis įmanomas ir logiškai paaiškinamas”, – tyrimo rezultatus komentavo dr. S. Mikalauskas.

Bendrosios chirurgijos gydytojas rezidentas Vytautas Vitkauskas teigia, kad ankstesniais metais, žaisdamas įvairius vaizdo žaidimus, praleisdavęs iki 12 val. per savaitę, o kartais juos įsijungia ir dabar. „Gali būti, kad tam tikrų sąsajų tarp laparoskopijos ir kai kurių kompiuterinių žaidimų yra. Žinoma, negalima tiesmukai tapatinti šių dviejų dalykų, bet, mano įsitikinimu, dar paauglystėje suformuoti įpročiai išoriniu valdymo įrenginiu kuo greičiau ir tiksliau kontroliuoti žaidimo objektus ekrane tarsi leidžia greičiau priprasti prie laparoskopijos instrumentų valdymo ir operacijų stebėjimo ekrane“,  – sakė V. Vitkauskas.

Naudinga žaidimo trukmė – apie 3 val. per savaitę

 Vaizdo žaidimai – populiari laisvalaikio forma. Tačiau skiriant jai pernelyg daug dėmesio, susiduriama su neigiamomis pasekmėmis – prarandamas laikas naudingesnei veiklai, o kai kurie žaidimai skatina paauglių agresiją. Be to, tyrimais įrodyta neigiama žaidimų įtaka tiek paauglių, tiek studentų mokslo rezultatams. Šio tyrimo duomenimis, naudos turinti žaidimo trukmė būtų apie 3 valandas per savaitę. O tai yra ženkliai mažiau, nei vidutiniškai praleidžia laiko šiuolaikiniai paaugliai,  t. y. 9 valandas per savaitę (13 valandų – berniukai ir 5 valandas - mergaitėms).

Vaizdo žaidimai, tapę šiuolaikinės kultūros dalimi, tapo ir mokymų dalimi tokiose srityse, kur  įprastinis mokymas yra per pavojingas ar per brangus – pavyzdžiui, aeronautikoje arba karyboje.

Mindaugas Savickas

Šaltinis

Rosser, J. C., Lynch, P. J. Haskamp, L., Gentile, D. A., & Yalif, A. (2007).  The impact of video games in surgical training.  Archives of Surgery, 142, 181-186.