Atsižvelgdamos į šios dienos situaciją donorystės ir transplantacijos srityje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) Anesteziologijos, Intensyviosios terapijos ir Nefrologijos klinikos, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacija bei Lietuvos intensyviosios terapijos draugija Lietuvos donorinių ligoninių reanimacijos skyriuose ir transplantacijos srityje dirbančius gydytojus sukvietė į konferenciją, kurioje buvo išsamiai aptarti donorų ruošimo, donorinių organų kokybės klausimai.
Donorinių organų trūksta, ir tai lemia objektyvios priežastys: mažėja eismo įvykių, žmonės vis dar emigruoja iš Lietuvos, visuomenė sensta, modernios medicininės priemonės ir šiuolaikinis gydymas išgelbsti vis daugiau gyvybių. Donorų skaičius galėtų didėti, jeigu būtų konstatuojama galvos smegenų mirtis, ir taip nebūtų prarandami potencialūs donorai. Konferencijoje buvo apžvelgta bendra organų donorystės situacija Lietuvoje, pagrindinius donorinių organų stygiaus aspektus pristatė Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Biuras) direktorė Asta Kubilienė. Šiame pranešime buvo pristatyta ir viena aktualiausių galimybių suaktyvinti organų donorystės ir transplantacijos procesą – donorinėje ligoninėje įsteigti donorystės koordinatoriaus pareigybę. Taip yra išsivysčiusiose Europos šalyse – ligoninėje įsteigtas donorystės koordinatoriaus etatas (arba dalis etato, priedas prie gydytojo atlyginimo) padidina potencialių donorų skaičių. Atsižvelgdamas į gerąją kitų šalių patirtį, Biuras siūlo ją perimti ir taip vystyti organų donorystės ir transplantacijos procesą.
Konferencijos metu gydytojai reanimatologai ir gydytojai transplantologai aptarė smegenų mirties diagnostikos, donorų ruošimo klausimus. Kauno klinikų gydytojai parengė išsamius pranešimus apie angiografinį tyrimą ir gydytojų konsiliumų organizavimą, galvos smegenų mirties nustatymo principus, neplakančios širdies donorų ruošimo ypatumus. Gydytojai pristatė ir galimybes plėsti donorinių organų panaudojimą – naudoti vadinamuosius „ribinius donorinius organus“ (kai donorams nustatomos tam tikros vaistais valdomos infekcijos).
Konferencijos metu pristatyti ir išsamiai išanalizuoti galvos smegenų mirties diagnostikos etapai (diagnostika kviečiant gydytojų konsiliumus ir angiografinis tyrimas), konkretūs medicininiai atvejai, iliustruojant angiografinio tyrimo nuotraukomis ir vaizdo įrašais, komentuojant kiekvieną kraujotakos sutrikimą ar nutrūkusios kraujotakos vaizdą, išanalizuoti ankstyvosios ekstubacijos privalumai ir trūkumai, išsamiai pristatytas neplakančios širdies donorystės modelis.
Konferencijoje pranešimus skaitė dr. Neringa Balčiūnienė, dr. doc. Rytis Kaupas, prof. Vidas Pilvinis, dokt. Tomas Tamošuitis, prof. Inga Arūnė Bumblytė, prof. Andrius Macas, dr. Sondra Kybartienė-Mačiulaitė, prof. Limas Kupčinskas, prof. Antanas Gulbinas, dr. Darius Trepenaitis, gyd. Rūta Bagajevaitė, dr. Andrius Pranskūnas. Konferencijos metu vyko profesinė diskusija dėl organų kokybės, kai transplantacijai ruošiamų donorų organų tyrimų rodikliai nukrypsta nuo normų: pristatyti moksliniai straipsniai, kuriuose nėra mediciniškai patvirtintų neigiamų pasekmių transplantatui, jei ruošiant donorą nustatomas padidėjęs natrio kiekis kraujyje arba skiriamos didesnės kraujospūdį palaikančių vaistų dozės.
Konferenciją organizavusios Kauno klinikos – ir donorinė ligoninė, ir transplantacijos centras, ir mokymo įstaiga, atliekanti ir visuomenės šviečiamąjį bei mokomąjį darbą kolegoms iš kitų ligoninių. Transplantacijų nauda – tiek etiniu, tiek ekonominiu požiūriu – akivaizdi: po sėkmingos transplantacijos ir potransplantacinio periodo recipientai grįžta į visavertį gyvenimą – į šeimą, į darbą. Ekonominė transplantacijos nauda – taip pat paskaičiuota. Antai inkstų transplantacijos pavyzdys: vienerių metų dializavimo kaštai žymiai didesni nei sudėjus transplantacijos kainą ir vienerius metus po transplantacijos skiriamų medikamentų kaštus. Konferencijoje šie argumentai buvo išsamiai išanalizuoti.