Jau seniai žinoma, kad hormoniniai kontraceptiniai preparatai padidina venų trombozės riziką. Viena pagrindinių problemų kasdienėje praktikoje iki šiol buvo tikslus trombozės rizikos padidėjimas konkrečiai pacientei – rizikos laipsniui nustatyti kartais buvo matuojamas proteino C - vieno iš daugelio natūralios organizmo antikoaguliacinės (krešėjimo sistemą inaktyvuojančios) sistemos baltymų - plazmos aktyvumas, tačiau šis tyrimas gana sudėtingas ir palyginti brangus.
Tyrimas galėtų būti atliekamas rutiniškai
Nyderlandų mokslininkai nustatė paprastai išmatuojamą laboratorinį rodiklį, kuris patikimai parodo rizikos laipsnį. Tyrime dalyvavo 262 moterys, naudojančios įvairių rūšių hormoninius kontraceptikus. Visoms tyrimo dalyvėms buvo reguliariai nustatomas jau minėtas proteino C aktyvumas (nAPCsr) ir tam tikro baltymo - lytinius hormonus surišančio globulino (SHBG) -koncentracija. Tyrimo rezultatai parodė, jog didesnę riziką turinčių hormoninių kontraceptikų (desogestrelio, ciproterono acetato, drospirenono) vartojusioms moterims buvo nustatyta kur kas didesnė lytinius hormonus surišančio globulino koncentracija. Iš ankstesnių duomenų žinoma, jog levonorgestrelio sukeliamos trombozės rizika mažesnė, šį hormoną vartojusioms moterims rastas atitinkamai mažesnis SHBG kiekis. Nustatytas aiškus proporcingas ryšys tarp proteino C aktyvumo ir SHBG koncentracijos.
Tyrėjų nuomone, SHBG koncentracijos nustatymas yra paprastas ir pigus tyrimas, patikimai parodantis hormoninių kontraceptikų sukeliamos trombozės riziką ir galėtų būti atliekamas rutiniškai.
Rezultatai įdomūs ir daug žadantys
„Tyrimo rezultatai įdomūs ir daug žadantys, nes jau senokai ieškoma patikimo žymens, kuris galėtų padėti įvertinti trombozės riziką moterims, vartojančioms kontraceptikus. Galbūt po papildomų tyrimų būtent šis žymuo bus patikimas rodiklis“, - sakė gydytoja hematologė Ligita Malciūtė, vadovaujanti Jūrininkų ligoninės Onkohematologijos skyriui.
Ji „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog venų trombozės rizika, vartojant kontraceptikus, vidutiniškai padidėja iki 4-5 kartų.
„Trombozės riziką taip pat didina vyresnis amžius, traumos ir ilgalaikės imobilizacijos, ilgalaikis nejudrumas, stovimas darbas, piktybiniai navikai, nutukimas, hipertenzija, moteriška lytis ir nėštumas, rūkymas, įgimti ar įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai, kai kurios ligos ir dar daug kitų faktorių“, - paaiškino ji.
Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų šalių trombozės rizikos tyrimai pacientėms, vartojančioms kontraceptikus, rutiniškai neatliekami. L. Malciūtės nuomone, moterys tik turėtų būti supažindinamos su trombozės rizika – tai turėtų padaryti kontraceptiką skiriantis ginekologas.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Raps, M., Helmerhorst, F., Fleischer, K., Thomassen, S., Rosendaal, F., Rosing, J., Ballieux, B. and Van Vliet, H. (2012), Sex hormone-binding globulin as a marker for the thrombotic risk of hormonal contraceptives. Journal of Thrombosis and Haemostasis, 10: 992–997. doi: 10.1111/j.1538-7836.2012.04720.x