Dantų priežiūra vyresniame amžiuje reikalauja dar daugiau dėmesio ir pastangų

Kad galėtume džiaugtis sveikais, tvirtais dantimis, turime jais tinkamai rūpintis nuo pat mažumės bei visą gyvenimą. Ne išimtis – ir brandus amžius. Galbūt tam tikrus gyvenimo įpročius vyresniems žmonėms keisti sudėtingiau, tačiau tinkama burnos higiena, dėmesys dantų profilaktikai turėtų būti savaime suprantama ir svarbi bendrosios sveikatos būklės palaikymo dalimi.

Reklama

Žmonių supratimas keičiasi

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Dantų ir burnos ligų klinikos vadovė prof. Vita Mačiulskienė-Visockienė linkusi sutikti, jog šiandienos senjorai skiria daugiau dėmesio savo dantų sveikatai nei ankstesnių kartų atstovai.

„Pirmiausia, didėjant odontologijos mokslo pažangai, pagerėjo paslaugų kokybė, daugiau ir ilgesnį laiką pacientams pavyksta išsaugoti dantų, kuriais tenka rūpintis. Taigi žmonės tiesiog yra priversti dažniau kreiptis į odontologą, ypač jei kamuoja kokios nors problemos – skausmas, sutrikusi kramtymo funkcija ar kita, – vardija pašnekovė. – Taip pat ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja senyvų žmonių, kuriems odontologijos paslaugos ypač reikalingos – šiandien net turime atskirą medicinos sritį gerontologiją. Be to, ir žmonių supratimas apie burnos sveikatą keičiasi, daugėja besirūpinančiųjų jos būkle.“

Kalbėdama apie dažniausias odontologines problemas, kurios kamuoja vyresnius žmones, pašnekovė atkreipia dėmesį, jog dantų ėduonis ir periodonto ligos yra lėtinės, tad gyvenimo eigoje joms progresuojant daugėja komplikacijų, problemos tik kaupiasi ir gilėja.

Natūralūs amžėjimo pokyčiai

„Dėl lėtinio periodonto uždegimo, taip pat dėl ėduonies komplikacijų ilgainiui netenkama dantų, atsiranda poreikis atkurti dantų lankus protezais, dantų implantais. Vyresniame amžiuje nemažai daliai žmonių mažėja seilėtekis (tai gali nutikti dėl ilgalaikio įvairių vaistų vartojimo, hormoninių pakitimų), gali atsirasti maisto kramtymą apsunkinantis „sausos burnos“ sindromas, kuris skatina apnašų kaupimąsi ir provokuoja dantų ėduonies progresavimą“, – vardija prof. V. Mačiulskienė-Visockienė.

Pasak medikės, dėl šių priežasčių vyresniame amžiuje ypač daugėja sunkių ligos formų, o kuo ilgiau jos negydomos, tuo sunkiau būna kokybiškai atkurti dantų funkciją ir estetiką.

„Nereikėtų pamiršti ir burnos gleivinės ligų: stebima didėjanti įvairių priešvėžinių formų bei piktybinių darinių nustatymo tendencija“, – tęsia LSMU Dantų ir burnos ligų klinikos vadovė.

Pašnekovės teigimu, kasdienė dantų priežiūra vyresniame amžiuje neabejotinai yra svarbi – tai esminis veiksnys, padedantis išvengti sunkių dantų sveikatos problemų, periodonto uždegimų, naujų ėduonies židinių.

Susidaro užburtas ratas

„Vyraujantis periodonto uždegimas ilgainiui sąlygoja gilių apydančio kišenių formavimąsi, ten besikaupiančios apnašos toliau palaiko uždegimą ir skatina aplinkinio kaulo tirpimą, ėduonies židinių susidarymą šaknų paviršiuose, kuriuose gydymo rezultatai yra prastesni. Susidaro užburtas ratas“, – apibendrino medikė.

Tad siekiant kontroliuoti šiuos procesus, svarbiausia yra kruopščiai šalinti dantų apnašas kasdienėmis priemonėmis, taip pat tam tikrais laiko intervalais rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną.

O su amžiumi kasdienių dantų priežiūros priemonių daugėja – šalia įprasto dantų šepetėlio ir dantų pastos dažnai prireikia ir tarpdančių šepetėlių (ypač tai aktualu lėtiniu periodontitu sergantiems, gilių periodonto kišenių turintiems žmonėms), taip pat vandens irigatorių, vardija pašnekovė.

„Svarbiausia taisyklė – reguliarus, kasdienis dantų valymas, kruopščiai šalinant apnašas nuo jų paviršių ir iš tarpdančių“, – pataria prof. Vita Mačiulskienė-Visockienė.

Specialistų pastebėjimu, dažniausiai pasitaikančios klaidos laikantis burnos higienos – netaisyklingas dantų valymas, kai paviršiai tiesiog šveičiami horizontalia kryptimi, nustumiant apnašas į pakraščius arba tarpdančius. Kaip teisingai ir kokybiškai valyti dantis, patars higienistas arba odontologas.

Suklusti skatina ne tik skausmas

Kaip dažnai vyresniame amžiuje apskritai reikėtų lankytis pas gydytoją odontologą – gana individualus dalykas, priklausantis nuo kiekvieno žmogaus burnos sveikatos būklės. Įprastai rekomenduojame bent kartą metuose apsilankyti pas odontologą apžiūrai ir kas pusmetį – pas higienistą profesionaliai burnos higienai.

Tačiau pajutus dantų skausmą svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus.

„Tai yra pagrindinis ūmios problemos rodiklis. Tačiau taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į paburkusias, paraudusias dantenas, kraujavimą valant dantis arba valgant, maisto užsilaikymą tarpdančiuose, burnos sausumą, trūkinėjančią lūpų gleivinę, atsiradusias žaizdeles ar neįprastus darinius burnoje“, – sako medikė.

Kaip primena pašnekovė, šiuo metu pensinio amžiaus asmenims didele dalimi kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos.

„Taip pat svarstymo stadijoje yra projektas, kaip suteikti mobilias odontologijos paslaugas namuose tiems, kas neturi galimybės atvykti į gydymo įstaigą dėl sveikatos būklės. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su abiem – Vilniaus bei Lietuvos sveikatos mokslų – universitetais dirba ties burnos vėžio profilaktikos, pagyvenusių žmonių burnos sveikatos gerinimo programomis“, – teigė prof. V. Mačiulskienė-Visockienė.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.