Korupcija medicinoje: situacija gerėja

Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso konferencijų salėje vyko medicinos darbuotojų mokymai antikorupcijos tematika. Šiaulių apskrities savivaldybėms pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovams, atsakingiems už korupcijos prevenciją ir kontrolę, ligoninės vadovams, skyrių vedėjams, vyr. slaugos administratorėms mokymus organizavo Sveikatos apsaugos ministerija drauge su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Reklama

Informacija apie korupciją – iš lūpų į lūpas

Mokymai vykdomi, įgyvendinant korupcijos prevencijos sveikatos apsaugos sistemoje 2014-2016 m. programos įgyvendinimo priemonių planą. Jie vykdomi ne tik Šiauliuose, bet daugelio Lietuvos apskričių savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Pranešimus apie korupciją bei korupcijos prevenciją sveikatos apsaugos sistemoje bei kitose gyvenimo srityse skaitė Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytautas Šveikauskas bei STT Šiaulių valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Rita Šikšnienė.

Pranešėjas V. Šveikauskas akcentavo, jog gydymo įstaigose yra daugybė nuoširdžiai dirbančių medikų, kurie pasiaukojamai atlieka savo darbą ir neturi nieko bendro su korupcija. Tačiau pasitaiko kyšių davimo, dovanų ėmimo bei kitų smulkiosios ir stambiosios korupcijos atvejų, kurie sveikatos apsaugos sistemą apgaubia didžiuliu šešėliu. Daugelio tyrimų bei apklausų rezultatai rodo, jog sveikatos apsaugos sistema – vis dar yra viena iš labiausiai korumpuotų sričių šalyje.

Europos Komisijos priimtame Komunikate akcentuojama, jog korupcija yra visoje Europoje. Pasak V. Šveikausko, Europos Komisijos vertinimu, kyšiai ar dovanos medikams dažniausiai nešamos už tai, kad būtų suteiktos efektyvesnės paslaugos, kad būtų sutrumpintos eilės. Dažniausiai gydytojams atsilyginama dovanomis, saldainiais, brendžiu, čekiais, gėlėmis, medumi, knygomis.

Žemas medikų darbo užmokestis yra viena iš priežasčių, dėl kurios klesti korupcija sveikatos apsaugos sistemoje. „Kai paklausi žmogaus, ar davei daktarui, dažnas atsako, jog nedavė. Tačiau iš lūpų į lūpas keliauja informacija, kiek ir už kokias paslaugas reikia duoti gydytojui“, - teigė pranešėjas.

Kaip išgyvendinti smulkiąją korupciją? Pranešėjas teigia, jog patikimos poveikio priemonės yra pacientų švietimas, kurio metu jis turi būtį įtikintas, kad neturi mokėti gydytojams. Svarbu informavimas apie korupcijos pasekmes medicinos personalą bei poveikis gydymo įstaigų vadovams. „Ne mažiau svarbu – darbuotojų mokymai bei gydymo įstaigos vadovo atsakomybė už visas sritis, kuriose gali būti užfiksuota korupcija“, - teigia pranešėjas.

Ir litas – kyšis

Apie antikorupcinę politiką Lietuvoje pranešimą perskaičiusi STT Šiaulių valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Rita Šikšnienė akcentavo: „Šiandien korupcijai turi būti nulinis pakantumo ir nulinis jos toleravimas“. Tai reiškia, kad nebegalioja galimybė medikams dovanoti 1 MGL dydžio dovanos, kurios sumos didėdavo ir tapdavo sunkiai valdomos. Šiandien Lietuvoje galioja griežti įstatymai, numatantys, jog ir vienas litas yra kyšis, už kurį baudžiamas ir tas, kuris davė kyšį, ir tas, kuris paėmė.

Pagrindinė korupcijos priežastis, pasak pašnekovės, savanaudiškumas. Korupcija dažniausiai kyla iš skurdo arba iš godumo.

Sveikatos apsaugos sistemoje korupcija labiausiai yra apraizgiusi gydytojus, gydymo įstaigų vadovus, farmacijos bendroves bei pačią Sveikatos apsaugos ministeriją. Didžiausios grėsmės korupcijos veiksmams įvykdyti kyla, vykdant viešuosius pirkimus, farmacijos bendrovių įtakos zonose bei pacientams įteikiant priemokas medikams prieš arba po medicinos paslaugos.

Korupcija yra nustatoma ir tada, kai eikvojami gydymo įstaigos ištekliai, kai privačia veikla besiverčiantis gydytojas gydo pacientą privačioje gydymo įstaigoje, o tyrimus atlieka ar operuoja valstybinėje ligoninėje, kurioje taip pat dirba. Nustatoma ir tada, kai dubliuojamas darbo laikas, dirbant tuo pačiu metu skirtingose gydymo įstaigose. Kai gydymo įstaigoje – konkrečiai odontologijos kabinetuose - plaukioja šešėliniai pinigai. Mat dažnu atveju mokamas nelegalus atlygis valdžios atstovams. Pasak pranešėjos, šie atvejai ir yra puikus įrodymas, jog reikalinga korupcijos prevencija.

Korupcija netoleruojama

Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus, korupcijos prevencijai ligoninėje skiriamas ypatingas dėmesys. Medicinos darbuotojai ne tik sąžiningai ir atsakingai dirba savo darbą, bet ir vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pradėtą korupcijos prevencijos programą.

Ligoninės darbuotojai išklausė ne vieną paskaitą apie korupcijos prevenciją sveikatos priežiūros sistemoje bei patys parengė nemažai priemonių ir tikisi, kad juos išgirs ir supras ligoninės pacientai ir jų artimieji.

„Sukūrėme vaizdo įrašą korupcijos prevencijos tema, dalyvaujame šalies medicinos įstaigose vykdomose akcijose antikorupcijos tema“, - teigia gydymo įstaigos vadovas.

Ligoninės administracija informaciniais pranešimais ne kartą kreipėsi į pacientus ir jų artimuosius ragindama atsisakyti kyšio davimo medikams, nes tai būtų įstatymo pažeidimas, be to tai žemintų medikų garbę ir orumą, sudarytų sąlygas korupciniams veiksmams plisti ligoninėje.

Medikams antikorupcijos mokymuose akcentuojama, kad bet kokio kyšio davimas ar ėmimas yra kriminalinis nusikaltimas, o jo dalyviams gresia baudžiamoji atsakomybė.

Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientai ir jų artimieji, pastebėję ligoninėje korupcijos apraiškų, bet kuriuo paros metu apie tai gali pranešti el. p. korupcija@siauliuligonine.lt arba darbo dienomis skambinti tel. (8 41) 525 166.

Zita Katkienė,

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė