Korupcija sveikatos apsaugos sistemoje. Ministras kerta iš peties (3)

Žurnalistams skirtoje konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis pristatė naują tyrimą ir antikorupcinius veiksmus, kuriais, manoma, bus galima iš esmės suvaldyti korupciją sveikatos sistemoje. Skaičiuojama, kad šešėlinėje sveikatos sistemoje cirkuliuoja apie tris milijardus litų. Paradoksų kupinoje valstybėje, kur kas antrą dieną pasirodo žinutės apie bankrutuojančias gydymo įstaigas, egzistuoja medikų atlyginimai, siekiantys 16 tūkst. litų, ir pacientų „reketas“ susimokėti 5 tūkst. litų už operacijai reikalingas medžiagas į operuojančiam gydytojui priklausančios UAB sąskaitą. Ministras turi išsamų veiksmų planą, kaip sumažinti korupciją, bet jis net neabejoja, kad kils didžiulė pasipriešinimo banga.

Reklama

Tyrimas – kuo piktinasi žmonės

Ministro V. Andriukaičio teigimu, lietuviai taip pat nepatenkinti korupcija sveikatos priežiūros sistemoje, ir kyšiai – tik „gėlytės“. „Baltijos tyrimų“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog labiausiai lietuvius vargina eilės pas šeimos gydytojus, eilės atlikti medicininius tyrimus ir tai, kad tenka vaikščioti į skirtingas gydymo įstaigas. „Ši apklausa labai aiškiai parodė, kad yra didelis nepasitenkinimas išbarstytomis sveikatos paslaugomis. Todėl manome, kad būtinas integruotas sveikatos modelis. Matome, kad toks poreikis yra, todėl darome įstatymo pataisas. Mus dar įkvepia ir tai, kad žmonių pasitikėjimas sveikatos sistema auga. 2012 m. sveikatos sistema pasitikėjo kas trečias, šiemet kas antras“, – sakė ministras.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa gerokai glumina, tiek daug kalbama apie kyšininkavimą, kuris neva itin gajus sveikatos sistemoje, tačiau apklausoje dalyvavę respondentai deklaruoja, kad kyšių nedavė ir neduos (šiemet 68 proc., pernai – 70 proc.). Kitas apklausos klausimas – ar sutiktumėte mokėti papildomą oficialią priemoką – irgi rodo, kad lietuvis neskuba verti piniginės. Net 65 proc. nesutiktų mokėti papildomos priemonės, sutiktų vos keli procentai.

Kas taip pakeitė lietuvio mąstymą? Juk atrodytų, sveikata – brangiausias turtas, gali rėkti iki užkimimo, kad kyšio neduosi, bet kai pačiam tenka atsigulti į ligoninę, iš karto imi domėtis, „kiek ten gydytojams reikia duoti?“. Pasirodo, tie laikai jau praeityje.

Galima manyti, kad nauja Sveikatos apsaugos ministerijos valdžia ir požiūris į korupciją išlaisvino ir gyventojus. Kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Mokesčių inspekcija vykstančio bendradarbiavimo dėka jau kuris laikas veikia pasitikėjimo telefonas. Lietuviai jau spėjo paskambinti pusantro šimto kartų ir papasakoti, kas jiems nepatiko ar sukėlė įtarimą. Taip pat gydymo įstaigose egzistuoja tam tikra pažyma, kurią pildo medikai. Joje aiškiai surašoma, kokias paslaugas gavo žmogus. Visa tai kartu padeda stiprėti tautiečių pasitikėjimui ir norui kovoti su korupcija, o ministras sako, kad lietuviai tapo drąsesni.

Mulkinimo atvejai

Išdrąsėję tautiečiai skambina pasitikėjimo telefonu, rašo ilgiausius skundus ministrui. Tai leidžia pamatyti tam tikras korupcines tendencijas. Ministras žurnalistams pristatė raštą, kurį gavo neseniai. Vyresnio amžiaus moteris nuodugniai rašo, įvardindama ligoninę, gydytojų pavardes, tyrimus ir operaciją. Deja, viso to žurnalistams neatskleista, akivaizdžiai matomas faktas – iš moters už operaciją buvo reikalaujama daugiau kaip 5000 litų. Ir reikalaujama įkyriai – moteris pasirašinėjo sutartį, jos vis primygtinai buvo klausiama, ar ji jau sumokėjo, SMS žinute buvo atsiųstas sąskaitos numeris, kur reikia pervesti pinigus. Galiausiai, pradėjus aiškintis, atsiskleidė dar vienas įdomus faktas – pinigus už operacijai skirtas medžiagas reikėjo pervesti į įmonės sąskaitą, kurios direktorius yra operuojantis gydytojas.

„Čia šimtai pažeidimų. Kodėl sutartis buvo sudaroma su konkrečia įmone tiesiogiai? Turi būti sudaryta sutartis tarp ligoninės ir tos įmonės, kaip teikiančios paslaugas. Kodėl tos įmonės direktorius yra operuojantis gydytojas? Jis neobjektyviai siūlo pacientei kažkokias papildomas priemones, reikalingas operacijai, o ji negali įvertinti, ar to tikrai reikia. Duomenis apie sąskaitą pervedami SMS žinute! Mes pradėjome tyrimą, bendradarbiaujame su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Mokesčių inspekcija“, – komentavo šį atvejį ministras.

Kitas ministro pristatytas žmogaus mulkinimo atvejis ne ką mažiau įdomus, bet jau vyko privačioje gydymo įstaigoje. Širdies operacijai reikėjo stento, jie būna skirtingi ir skirtingai kainuoja. Žmogų įstaigos valdžia ir gydantys medikai tikino, kad jam reikia stento, sumirkyto vaistuose, ir kad tai jau prabangos dalykas, kurio ligonių kasos nekompensuoja, suprask, žmogui reikės kažkiek pačiam susimokėti. Pasirodo, sumirkytas vaistuose stentas kartais yra būtinas kaip gydymo dalis,  o kai taip yra, tuomet Ligonių kasos tai kompensuoja.

Valstybinėse gydymo įstaigose atsiskleidė dar viena tendencija – atliktų pacientui paslaugų sąraše atsiranda mistinės procedūros, kurios nebuvo darytos. Pavyzdžiui, vienam žmogui, liaudiškai sakant, skaldė akmenis, o popieriuje jis mato parašyta, kad jam dar kasos latakų drenažą darė, nors tokios procedūros nebuvo.

Sveikatos apsaugos ministerijos pradėta vadinamoji „Baltų chalatų“ akcija vyksta toliau. Jos metu Mokesčių inspekcija tikrina įvairius sveikatos sistemos sektorius. Patikrinus odontologinį sektorių atsiskleidė daug neįtikimų dalykų – nepildomos kortelės, neišduodami kvitai. Pagal oficialią įmonės statistiką priimami vienas du ligoniai per dieną. Natūralus klausimas, kaip jie iš to išgyvena ir kur matėte odontologinį kabinetą, į kurį galima būtų patekti anksčiau nei po mėnesio.

Medikų algos

Dar vienas sektorius, kuriame ministras V. Andriukaitis mato daugybę korupcijos apraiškų – medikų algos. „Tiek daug šaukiančių, kad bankrutuoja ligoninės, bet tie patys šaukiantieji prašo priemokos prie algos“, – sako V. Andriukaitis. Ministras žurnalistams pristatė vienos rajono ligoninės medikų algų auditą. Vyriausiojo gydytojo alga labai nustebino – 5 tūkst. litų, o už papildomus darbus jis dar gauna per  7 tūkst. litų. Iš viso 13 tūkst. litų. Ministras stebėjosi, kaip jis sugebėjo būti skyriaus vadovu, dar endoskopuotoju ir vidaus ligų gydytoju. Tikėtina, kad medikas dar konsultuoja ir privačiame kabinete. Paroje nėra tiek valandų, - įsitikinęs ministras. Nereikia būti genijum, kad suprastum, kaip toks medikas sprendžia kelių etatų problemą. Priima pacientą kaip vidaus gydytojas, atlieka jam endoskopiją, o kai į kabinetą įbėga sekretorė Onutė su kažkokiu raštu, jis, kaip vyriausiasis gydytojas, atlieka savo darbą uždėdamas parašą. Taip yra, bet taip neturėtų būti.

Tos nedidelės rajoninės ligoninės gydytojų algų auditas dar labiau stebina. Vaikų gydytojas – 10 tūkst. litų, anesteziologas viename darbe – 8 tūkst. litų, (tikėtina, jis dirba ir kitame darbe, tai iš viso galimai uždirba 16 tūkst. litų).

„Į pasitikėjimo telefoną skambino technikai, kurie keičia detales aptarnaudami medicininę įrangą įvairiose gydymo įstaigose. Tokie atvejai, kai viena detalė kelis kartus perkama ir parduodama, jau perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai ir VMI. Tai yra procesai, kurių daugelis nesupranta, bet, pasirodo, vienos detalės keitimas gali kainuoti 50 tūkstančių. Bet ir nieko nesuprantant, vis tiek atrodo nenormalu. Mūsų laisva rinka atrodo visiškai laisva. Todėl tam kontekste mes nusprendėme keisti įstatymus. Medikų algos rodo, kad pinigų sveikatos sistemoje yra, tik jie paskirstomi neteisingai“, – sako ministras.

Sveikatos apsaugos ministerija negali sužinoti, kiek atskiras medikas dirba valandų privačiai. Medikai neprivalo to deklaruoti. „Norime pasiūlyti viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimą visiems medikams. Kad ant kiekvieno mediko kabineto durų būtų parašyta, kur jis dirba ir kokiomis dienomis, pavyzdžiui, tokią dieną valstybinėje įstaigoje, kitą dieną - privačioje klinikoje. Bet tokiam sumanymui nepritariama, nes neva reikės tam 300 tūkst. litų. Apie tai diskutuojame“, – sako V. Andriukaitis.

Medikamentai

Dar viena sritis, leidžianti vešėti korupcijai – medikamentų pirkimas. Šiuo metu kai kuriuos vaistus perka VLK ir kiekviena ligoninė atskirai, atsižvelgdama į savo poreikius, vidinę sergančiųjų dinamiką ir pan. Sistema būtų nebloga, bet, pasirodo, skirtingos ligoninės perka tuos pačius vaistus už skirtingas kainas.

„Matome, kad kai kurie generiniai vaistai metų metus nepinga. Matome, kad viena ligoninė už tą patį vaistą moka mažesnę sumą nei kita. Atlikome paskaičiavimus, jeigu ligoninės būtų susikooperavusios ir vaistus pirktų didesniais kiekiais, būtų išleidusios 11 milijonų litų, t.y. 3   milijonais mažiau. Mes tokią praktiką pamatėte Skandinavijos šalyse ir bandysime tai įgyvendinti pas mus. 3 milijonai yra nemaža pinigų suma, dėl to verta pasistengti. Kursime centrinės perkančiosios organizacijos filialą, bet tai nebus koks atskiras padalinys, kuris pareikalaus papildomų lėšų. Lėšų gali pareikalauti kokia programa, kuri padės susisteminti visus pirkimus. Jei programos pirkimas ar kūrimas kainuos kad ir 20 tūkst. litų, vis tiek būsime daug sutaupę“, – kalbėjo ministras.

Reformos tikslai

„Reformos tikslai yra tokie: kad atsirastų integruotos sveikatos sistemos; kad būtų kokybės vadyba – eilės, aparatūros aptarnavimas, dirbančių žmonių ne mažiau kaip už etatą skaičius, jaunų specialistų skaičius. Jeigu tokio teisinio reguliavimo nebus, padaryti sistemą skaidresnę nebus įmanoma. Šiuo metu kokybės vadybos nėra. Tik finansiniai rodikliai leidžia metų gale išsimokėti premijas. Tai vienintelis kriterijus. Todėl įvedami kokybės kontrolės standartai. Turime daug lankstesnį modelį, ypač saugumo, kokybės parametrų. Įvedame ir kolektyvines sutartis – šiuo metu egzistuojantis etatų administravimas neįtelpa į jokius rėmus.

Sveikatos draudimo įstatyme turi būti nauja norma, kad paslaugos bus kokybiškos. Apie kokybės reikalavimus diskutuojama, reikia, kad jie būtų aprašyti. Tai irgi sukels nemažai aistrų. Reikia suteikti teisę savivaldybėms, kad jos pačios spręstų, kiek pas juos teritorijoje gali būti viešojo sektoriaus objektų. Jie turės teisę jungti pirminio ir antrinio lygio gydymo įstaigas. Kad žmonės greičiau galėtų patekti pas specialistus. Siūlome organizacine prasme valdyti ligonines. Mes nenorime perimti valdymą nuosavybės teise, norime organizacine teise valdyti.

Taip pat siūlome išbraukti sakinį – „jeigu pacientas savo noru pasirenka brangesnę paslaugą, jis apmoka skirtumą nuo to, ką apmoka PSDF ir kiek tai kainuoja“. Tai yra landa, kuri sudaro sąlygas klestėti šešėlinei ekonomikai. Čia atsiranda vietos gydytojų spekuliacijoms: „Šitie lašiukai, kur PSDF kompensuoja, tai nieko verti, šitie va geresni“. Galų gale tai desolidarizuoja visuomenę“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Kai kurie įstatymai, pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos, derinami jau penkis mėnesius. Seimas jau nepritarė įstatymams dėl privalomojo sveikatos draudimo pataisų. Dėl algų reformų jau reaguoja medikai ir privatus sektorius. Belieka palinkėti ministrui neprarasti ryžto pirmajam realiai pradėjus kovoti su korupcija sveikatos priežiūros sistemoje.