Vėžys: statistika ir mitai(2)

Vėžio registre šių metų pabaigoje patikslinti 2010 ir 2011 m. sergamumo vėžiu Lietuvoje duomenys. Pastaraisiais keleriais metais mūsų šalyje diagnozuojama po daugiau nei 17 800 naujų vėžio atvejų.

Statistika

Kaip informavo VUOI Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovės pavaduotoja dr. Giedrė Smailytė, Lietuvoje naujų onkologinių susirgimų skaičius dar 2006 m. viršijo 17 tūkst. atvejų, 2007 m. pasiekė beveik 18 tūkst. naujų susirgimų, o 2008 m. naujų diagnozuotų piktybinių navikų skaičius buvo 18 230. „Šį padidėjimą daugiausia nulėmė vyrams diagnozuotų piktybinių prostatos navikų skaičiaus padidėjimas“, – pasakė dr. G. Smailytė.

2009 m. Lietuvoje diagnozuoti 17802 nauji piktybiniai susirgimai (9467 vyrams ir 83335 moterims). 2010 ir 2011 m. naujų onkologinių susirgimų skaičius buvo 17810 ir 17862 atvejai atitinkamai.

„Ryškių pokyčių sergamumo vėžiu struktūroje Lietuvoje nenustatyta, – pasakė dr. G. Smailytė. –  2011 m. priešinės liaukos navikai išliko dažniausiu piktybiniu naviku Lietuvoje (2715 atv.), jie sudarė 15 proc. visų naujų vėžio atvejų. 14 proc. ir 9 proc. naujų vėžio atvejų sudarė odos piktybiniai navikai (be melanomos) ir storosios žarnos (gaubtinė ir tiesioji) vėžys. Ketvirtą ir penktą vietą tebeužima krūties ir plaučių piktybiniai navikai“.

Kaip ir ankstesniais metais, 2011m. vyrams dažniausiai diagnozuoti priešinės liaukos (30 proc.), plaučių (13 proc.) ir odos (be melanomos) bei storosios žarnos piktybiniai navikai (po 9 proc.); tarp moterų padaugėjo odos piktybinių navikų – jie 2011 m. jau sudarė 18,6 proc. moterims diagnozuotų navikų. Krūties vėžys ir storosios žarnos piktybiniai susirgimai tarp moterų užėmė antrą ir trečią vietą (17,6 proc. ir 9,2 proc. atitinkamai).

Tarp mirčių nuo vėžio Lietuvoje tebepirmauja plaučių vėžys. 2011 m. nuo šios ligos mirė 1399 žmonės (17 proc. mirčių nuo vėžio). Beveik 13 proc. mirčių nuo vėžio sąlygojo storosios žarnos navikai, 8 proc. ir 7 proc. – skrandžio ir krūties vėžys.

2011 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 88597 sergantys vėžiu asmenys, 18540 iš jų nuo onkologinės ligos nustatymo buvo išgyvenę daugiau nei 10 metų.

Mitai apie vėžį

Kasmet vasario 4 d. vyksta Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Tai Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos iniciatyva, kuri kviečia visi pasaulio šalis susivienyti kovoje prieš pasaulinę vėžio epidemiją.

Pasauline kovos su vėžiu diena siekiama išgelbėti milijonus išvengiamų mirčių kasmet, didinant informavimą ir švietimą apie vėžį, „paspaudžiant“ vyriausybes ir žmonių bendruomenę visame pasaulyje imtis aktyvių veiksmų prieš šią ligą.

Tarptautinė vėžio kontrolės organizacija (angl. UICC) ir toliau stengiasi plėsti šios dienos sėkmę bei poveikį. Ši organizacija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad metai iš metų kuo daugiau žmonių visame pasaulyje išgirstų apie šį renginį.

Šių metų Pasaulinė kovos su vėžiu diena yra skirta 5 Pasaulinės vėžio deklaracijos punktui: išsklaidyti mitus ir klaidingą požiūrį į vėžį.

Pasaulinė kovos su vėžiu diena yra galimybė pagilinti mūsų žinias apie vėžį ir paneigti mitus apie jį. Pasauliniu mastu mes susikoncentravome ties 4 mitais:

Mitas 1: Vėžys yra tik sveikatos klausimas.

Tiesa: Vėžys yra ne tik sveikatos klausimas. Jis turi plataus masto socialinį, ekonominį, plėtros ir žmogaus teisių poveikį.

Mitas 2: Vėžys yra vyresnio amžiaus žmonių išsivysčiusiose šalyse liga.

Tiesa: Vėžys nediskriminuoja. Vėžys yra pasaulinė epidemija, kuri turi įtakos visoms amžiaus grupėms, mažas, vidutines ir dideles pajamas gaunančiose šalyse.

Mitas 3: Vėžys yra mirties bausmė.

Tiesa: Daugelis vėžio atvejų, kurie kažkada buvo laikomi mirties bausme, dabar gali būti išgydyti.

Mitas 4: Vėžys yra mano likimas.

Tiesa: Laikantis teisingos strategijos, daugiau nei vieno iš trijų vėžio atvejų galima išvengti.

vlmedicina.lt