Krabų lazdelės - gaminys, kuriame krabų mėsos nėra ir niekada nebuvo

Dar visai nesenai ant švenčių stalo karaliavo baltoji mišrainė. Ir šiandien ši mišrainė vis dar išlieka populiari, nors ir turi konkurentą, kuriam pagaminti reikia kur kas mažiau pastangų. Kalbu apie „krabų salotas“, kurios išpopuliarėjo, kai plačiai paplito krabų mėsą imituojančios krabų lazdelės. Štai apie jas mes ir pakalbėsime.

Ir vėl japonai?

Tai, kad krabų lazdelėse, kaip ir „krabų žnyplėse“, nėra krabų mėsos, manau, žino daugelis, tačiau retas susimąsto, ko tuomet jose yra?

Krabų lazdelių atsiradimas nebūtų įmanomas be japonų. Jie sugalvojo originalią žuvies mėsos saugojimo technologiją. Surimi – tai baltos žuvies (menkės, jūros lydekos ar kt.) produktas, kuris ir yra krabų lazdelių pagrindas. Pati surimi gamybos technologija yra paprasta.

Iš žuvies file pašalinami kaulai ir riebalų likučiai ir šioji kruopščiai plaunama bei smulkinama. Susmulkintas filė leidžiamas per centrifugą, tokiu būdu pašalinant vandenį. Toliau, priklausomai nuo technologijos, masė arba silpnai sūdoma, arba apdorojama garais ir užšaldoma.

Technologijos leidžia gaminti surimi ir iš šviežios, ir iš šaldytos žuvies. Žuvies gamybos atliekos tokios kaip galvos, uodegos ar kaulai, priešingai nei daugelis mano, surimi gamyboje nenaudojami, tačiau menkavertės žuvies rūšys - dažnai. Taigi, krabų lazdelių vertingiausioji dalis ir yra surimi, kuri yra ne kas kita, kaip baltyminė žuvies mėsos dalis, prie kurios gali būti pridėtas pavyzdžiui, krakmolas. Nenuostabu, kad krabų lazdelės yra mažai kaloringas produktas ir turi 100 kalorijų 100 gramų produkto. Tik ar tuomet galima krabų lazdeles valgyti kiek širdis geidžia?

Krabų lazdelės tiktų ir veganams?

Geros kokybės krabų lazdelėmis laikomos tos, kuriose surimi kiekis gaminyje artimas 40-čiai procentų. Tačiau „taupiausi“ gamintojai norėdami galėtų pagaminti krabų lazdeles, kuriose jūs apskritai neaptiktumėte nė gramo žuvies.

Krabų lazdeles įmanoma pagaminti ir vien iš sojos baltymų, juolab, kad skonį šiam produktui suteikia krabų kvapioji medžiaga, nes pats surimi yra beveik bekvapis ir beskonis.

Kitas labai svarbus ingredientas krabų skonį imituojančių produktų gamyboje yra paprastas arba modifikuotas krakmolas. Be jo nepavyktų iš baltyminės masės suformuoti mums įprasto produkto.

Tai, kad modifikuotas krakmolas neturi nieko bendro su GMO, mes jau ne kartą rašėme, tačiau vis tik priminti apie tai dar kartą verta.

Krabų lazdelių gamyba neįmanoma be maisto chemijos naudojimo. Tik jos dėka produktas įgauna specifinį skonį, kvapą ir spalvą. Krabų lazdelės yra dažytos iš vienos pusės ir dažiklis yra tik pirmame sluoksnyje. Tikrai neverta jaudintis, jei matote sudėtyje nurodytą paprikų ekstraktą. Nėra pavojingas ir karminas, žymimas indeksu E-120, tačiau vis tik nepamirškite, kad šis iš vabzdžių gaminamas natūralus dažiklis gali tapti alergijos priežastimi.

Gamintojai, nemeluokite!

Kur kas prastesnė priedų pora yra mononatrio glutamatas (E-621) ir skonio neturintis, tačiau kitus skonius stiprinantis dinatrio inozinatas (E-631). Apie mononatrio glutamatą jau rašėme pakankamai daug, na o dinatrio inozinatas „įtariamas“ keliantis jo vartotojų kraujo spaudimą, taip pat gali būti alergijų priežastimi.

Tiesa, buvau maloniai nustebintas tuo, kad nors mononatrio glutamato naudojimas žuvies ir mėsos produktuose yra beveik visuotinis, vis tik ne visos mano aptiktos krabų lazdelių rūšys turėjo sudėtyje šio priedo, na, nebent jis nebuvo nurodytas ant įpakavimo.

Beje, vienas iš galimų krabų lazdelių pavojų yra tai, kad jas valgome dažniausiai termiškai neapdorotas ir todėl bakterijos, patekusios į produktą, dėl netinkamo saugojimo gali mums pakenkti.

Vitalijus Balkus