Kraujo donorystė kasmet gelbsti milijonus gyvybių
Birželio 14-ąją pažymima Pasaulinė kraujo donorų diena. 2005 metais vykusioje 58 - ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo nuspręsta kasmet minėti Pasaulinę kraujo donorų dieną, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį ir skatinti neatlygintiną kraujo donorystę. Ši data buvo pasirinkta pagerbiant 1868 metų birželio 14 dieną gimusį Nobelio premijos laureatą dr. Karlą Landsteinerį, kuris sudarė ABO kraujo grupių sistemą.
„Kraujo perpylimas kasmet padeda išgelbėti milijonus gyvybių, prailgina sunkiomis ligomis sergančių žmonių gyvenimo trukmę ir kokybę, – pranešime žiniasklaidai kalba Santaros klinikų Kraujo centro vadovė gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. - Šių metų šūkis – „Kraujo donorystė – tai mano ir tavo vienybė“, nes tik vienybėje galima jausti gyvenimo prasmę ir pilnatvę“.
Anot L. Kryžauskaitės, Lietuvoje per metus prireikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę daug kraujo dėl sudėtingų chirurginių operacijų, patirtų traumų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas reikalingasir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams.
„Kraujo donorystė – turbūt pati kilniausia žmogaus veikla, nes tai tiesiogiai susiję su išsaugomomis žmonių gyvybėmis, - pabrėžia gydytoja L. Kryžauskaitė. - Žmogaus kraujas yra unikalus, iki šiol nėra sukurta kraujo pakaitalo, todėl tik kraujo donorai gali tokiems ligoniams padėti“.
L. Kryžauskaitė džiaugiasi, kad kraujo trūkumo epizodų pasitaiko vis rečiau. Net ir vėlyvą pavasarį, kai kraujo donorų paprastai imdavo mažėti, šiemet to nepasijuto.
Medicina šiandien naudoja inovatyvius gydymo metodus, atliekamos sudėtingos operacijos, organų transplantacijos, todėl kraujo niekada neturi pritrūkti. Bet pakaktų, kad atsirastų keli sunkūs ligoniai, kuriems prireiktų labai daug kraujo, ir jo atsargos tuojau pat ištirptų.
„Be galo džiugu, kad visuomenės požiūris į neatlygintiną kraujo donorystę keičiasi, donavimas Lietuvoje jau priimamas kaip natūralus procesas – kaip bet kurioje kitoje išsivysčiusioje šalyje. Esu sveikas – vadinasi, turiu donuoti. Kas, jei ne aš? Jei aš to nepadarysiu, draugas to nepadarys – kas gelbės gyvybę, nutikus nelaimei? – retoriškai klausia Kraujo centro vadovė. – Savanoriška donorystė visuomenėje tampa geranoriška, garbinga pilietiška pareiga, neatlygintinos donorystės proveržis juntamas vis stipriau, ir tas labai džiugina“.
Pasaulinės kraujo donorų dienos proga Santaros klinikų Kraujo centro vadovė nuoširdžiai dėkoja visiems savanoriams, neatlygintinai dovanojusiems, dovanojantiems ir toliau dovanosiantiems kraujo tiems, kam jo gyvybiškai reikia, ir tikisi, kad donuotojų altruizmo dėka kraujo atsargos centro banke niekada neišseks, kad gydytojai ir toliau galės sėkmingai gelbėti ligonių gyvybes.
Susiję straipsniai
