Kraujo donorystės lopšys - Kaunas
Neatsitiktinai projektas „Kaunieti, būk dosnus! Tavo kraujo lašas išgelbės gyvybę“, skatinantis neatlygintiną kraujo donorystę, vyksta Kaune. Istorinės aplinkybės lėmė, kad mūsų šalies kraujo donorystės lopšiu tapo Kaunas. 1923 m. Kaune, Chirurgijos klinikoje, pirmuosius kraujo perpylimus gydymo tikslais atliko profesorius Vladas Kuzma, o 1926 m. Akušerijos klinikoje – profesorius Pranas Mažylis.
1925 m. žurnale „Medicina“ išspausdintas išsamus V. Kuzmos straipsnis apie kraujo perpylimą. Tuo metu kraujo perpylimas buvo sunki ir sudėtinga operacija, kurią retai atlikdavo dėl įrangos stokos ir kraujo brangumo – pirmieji kraujo perpylimai buvo vieninteliai per visus metus.
P. Mažylio dėka nuo 1926 m. Raudonojo Kryžiaus ligoninėje per komplikuotus gimdymus nukraujavusioms moterims pradėti daryti tiesioginiai kraujo perpylimai. Donorams už 400 ml kraujo buvo mokami dideli pinigai – apie 100 litų. Kraujo perpylimas kainavo 50–75 litus, o kraujo grupės nustatymas – 15 litų. Iš viso kraujo perpylimas kainavo 165–180 litų. Jau tada pradėta ieškoti žmonių, kurie kraujo galėtų duoti nemokamai. Dažniausiai tarp nemokamai duodančiųjų kraujo buvo studentai ir medikai. Kai kurie donorai kraują duodavo kelis ar net keliolika kartų.
1934 m. Kaune, prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės, profesorių V. Kuzmos ir P. Mažylio pastangomis įsteigtas kraujo perpylimo punktas. Nuo tada per metus buvo atliekama 50–100 kraujo perpylimų. Šiame punkte buvo sudaryti donorų sąrašai su jų adresais, tad, esant reikalui, buvo galima rasti donorą.
1935 m. profesoriai V. Kuzma ir P. Mažylis pradėjo plėtoti kraujo konservavimą. 1941 m. vasario pabaigoje Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje įkurta Kauno kraujo transfuzijos stotis – pirmoji Baltijos regione. 1941 m. kovo 6 dieną paruoštos pirmosios konservuoto kraujo ampulės, suburta 30 donorų, o kraujas pradėtas transportuoti į Vilnių, Panevėžį, Šiaulius ir kitus Lietuvos miestus. Iki karo pradžios Kauno kraujo transfuzijos stotis paruošė apie 100 l konservuoto kraujo ir sutelkta apie 500 donorų.
Neseniai vykusioje „Kaunieti, būk dosnus! Tavo kraujo lašas išgelbės gyvybę“ fotosesijoje Kauno miesto mero žmona Jurgita Kupčinskienė, kuri nuoširdžiai prisideda prie šio projekto, savo rankose laikė nuotrauką. Joje pirmasis kraujo perpylimo punktas Lietuvoje. Jis buvo įkurtas būtent Kaune. Kauniečiai turi kuo didžiuotis.
„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose kasdien atliekama daugiau nei 150 operacijų, gydomi ligoniai po sunkių traumų, nudegimų, priimami komplikuoti gimdymai, kovojama už onkologinėmis, hematologinėmis ligomis sergančiųjų gyvybes. Kraujo reikia nuolatos ir skubiai. Kauno klinikų Kraujo centras veikia dar tik trečius metus, todėl labai trūksta nuolatinių donorų. Labai kviečiu kauniečius prisijungti prie projekto „Kaunieti, būk dosnus!“, jūsų gerumas gali išgelbėti gyvybę. Nebūkite abejingi, atvykite į Kauno klinikų Kraujo centrą adresu Eivenių g. 2, dovanoti savo kraujo ir taip išgelbėti gyvybę“, - apie neatlygintinos donorystės svarbą pasakoja Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Jolanta Jeroch.
Projekto „Kaunieti, būk dosnus! Tavo kraujo lašas išgelbės gyvybę“ tikslas - kad kauniečiai suprastų neatlygintinos kraujo donorystės svarbą ir nebūtų abejingi. Prie kilnaus projekto sutiko prisidėti žymios Kauno moterys: Kauno miesto mero žmona Jurgita Kupčinskienė, chorvedė Danguolė Beinarytė, aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė, menininkė Jolanta Šmidtienė, verslininkė Inga Budrienė, krepšininko Manto Kalniečio žmona Mingailė Kalnietė, televizijos ir radijo laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė.
1958 m. Lietuvoje inicijuotas neatlygintinos kraujo donorystės organizavimas. Yra siekis iki 2016 m. Lietuvoje pasiekti 98 proc. neatlygintiną kraujo donorystę. Galima pasidžiaugti jog, Lietuvoje augo neatlygintinų donorų skaičius. Jei 2001 m. iš 78 487 donacijų neatlygintinai kraujo duota tik 2 801 kartą, tai 2008 m. iš 98 200 donacijų kraujo be atlygio paaukota 34 900 kartų.
Projekto organizatoriai: Kauno klinikų Kraujo centras, užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija „LIDPA“. Projekto partneriai: Kauno miesto savivaldybė, naujagimių anksčiau laiko susilaukusių tėvų asociacija „Padedu augti“.
Julija Kulik-Dulskienė
Susiję straipsniai
