Antra pagal dažnumą kraujo liga mieloma, dar vadinama mielomine liga, dažniausiai suserga vyresni kaip penkiasdešimties metų žmonės. Nors dar neįmanoma išgydyti šios ligos, tačiau dėl naujų gydymo technologijų ligoniai gyvena vis ilgiau.
Liga ištiko netikėtai
Klaipėdiečiui Vaclovui Grikšui, kaip jis sako, žemė apsivertė netikėtai. „Buvau kėdžių fabrike, tvarkiau elektros instaliaciją, vyniojau laidus, staiga lyg elektra mane būtų trenkusi – skausmas apėmė visą kūną, net pajudėti negalėjau“, – prisimena prieš penkiolika metų nutikusią nelaimę.
Kai atitoko nuo skausmo, 45-erių vyras iš Šilutės rajono, Vilkyčių, turėjo grįžti į Klaipėdą. Nebuvo nieko, kas jam galėtų padėti, todėl, įsėdęs į automobilį, viena ranka parvairavo į uostamiestį, bet ne namo, o tiesiai į miesto ligoninę.
„Gydytojai tuoj pat atliko kompiuterinės tomografijos tyrimą ir pamatę rezultatą neteko žado: stuburas laikėsi lyg ant plauko. Jie stebėjosi, kaip jis nelūžo, – pasakoja V. Grikšas. – Mane buvo apėmęs įtarimas, kad su juo kažkas negerai. Mat prieš savaitę buvau grybauti. Pamačiau grybą, lindau po egle ir užkliuvau už šakos. Suėmė toks skausmas, kad apsipyliau ašaromis. Paskui skausmas lyg ir praėjo.“
Vyras skubiai buvo perkeltas į Jūrininkų ligoninę. Ten sušauktas gydytojų konsiliumas. „Kai visi mane pamatė, namo nebeišleido, – prisimena V. Grikšas. – Savaitę gydė, kad galėčiau judėti.“
Jam buvo nustatyta mielominė liga. Metus V. Grikšas buvo gydomas chemoterapija – iš viso trylika seansų. Po to teko vykti į Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas. Ten jam buvo persodinti kaulų čiulpai.
Po gydymo vėl galėjo normaliai gyventi, dirbti, tačiau kas tam tikrą laiką reikėdavo pasitikrinti sveikatą. „Vieną dieną į darbą paskambino gydytoja ir paklausė, ar gerai jaučiuosi. Sakau, gerai. Atvažiuok, sako, į ligoninę – liga atsinaujino. Vėl paguldė į ligonę. Ir vėl chemoterapija.“
Kai Lietuvoje atsirado naujų vaistų, gydymas tapo lengvesnis. „Sutikdavau gydytis visais naujais, net ir tiriamais vaistais. Ir jie man padėdavo. Per mane gydytojai turbūt cisterną vaistų perpumpavo“, – juokauja pašnekovas.
Pastaruosius pusantrų metų jis nuolat vartoja vaistus – kasdien nustatytu laiku turi išgerti tabletę. Sako, kad po to būna silpnoka, tačiau silpnumas greitai praeina, ir toliau gyvena kaip įpratęs.
„Kas du mėnesius pasidarau tyrimus, gydytojai peržiūri ir vėl išrašo vaistų. Kai paskutinį kartą pas juos buvau po Naujųjų metų, atrado, kad blogųjų ląstelių mažėja. Gera žinia. Tačiau taip visą laiką nebus. Deja, organizmas pripranta prie vaistų, ir jie pradeda nebeveikti. Tada reikia kitų. Antrą kartą tų pačių dažniausiai nebegali vartoti. Bet pasaulis vietoje nestovi – išras naujų“, – įsitikinęs V. Grikšas.
Dabar, praėjus penkiolikai metų nuo diagnozės nustatymo, jis jaučiasi gana gerai. Nors nustatytas tik 30 procentų darbingumas, V. Grikšas laukia pavasario ir ruošiasi į kaimą, kur daržininkauja. Stuburą paskauda, tačiau jis nelabai į tai kreipia dėmesio.
„Reikia mokėti susitaikyti su liga. Jei tik sėdėsi ir nieko neveiksi, sugriauši pats save. Yra kaip yra, nieko pakeisti negaliu, tai kam griaužtis? Geriau būti optimistu“, – tvirtina jis.
Ardo organizmą
Mieloma yra piktybinė kraujo liga. Ja susirgus, plazminės ląstelės, kurių yra kiekvieno žmogaus kaulų čiulpuose, pakinta ir ima daugintis. Be to, šios ląstelės pradeda gaminti tam tikrus baltymus, kurie vadinami imunoglobulinais.
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės gydytoja hematologė Ligita Malciūtė sako, kad šie baltymai gali pažeisti inkstus. Dėl to ima vystytis inkstų funkcijos nepakankamumas, dažnai ima tinti kūnas. Liga gali sukelti ir mažakraujystę, kalcio apykaitos ar kraujo krešėjimo sutrikimus. Dėl mažakraujystės sergančiam žmogui dažnai būna silpna, kankina nuovargis, svaigsta galva. Silpsta ir ligonio imunitetas bei kyla rizika susirgti infekcinėmis ligomis. Gydytoja sako, kad kartais būtent infekcijos tampa mirties priežastimi.
Kaulų skausmai – vienas dažniausių mielominės ligos požymių, mat dėl ligos sutrinka kalcio apykaita. Tuomet kaulai tampa trapūs ir gali bet kada lūžti. Pasekmių gali būti visokių, pavyzdžiui, lūžus stuburo slanksteliams, žmogų gali ištikti paralyžius. Jei kaulinis audinys ardomas intensyviai, didelis kiekis kalcio išsiskiria į kraują, dėl to gali sutrikti psichika ar net ištikti koma.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į kaulų skausmus – stuburo, rankų ir kojų ilgųjų ar dubens kaulų. Žmonės neretai patys bando gydytis – taiko fizioterapiją, masažus, nes mano, kad tai paprastas radikulitas. Prasidėjus intensyviems kaulų skausmams, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, šis, įvertinęs skausmų pobūdį ir tyrimų rezultatus, turėtų nusiųsti pacientą pas hematologą. Nefrologai taip pat neturėtų pamiršti, kad inkstus gali pažeisti mieloma“, – pataria L. Malciūtė.
Gyvena ilgiau
Ar greitai vystysis liga, priklauso nuo ligonio organizmo ir ligos formos. „Ligos eigą didele dalimi lemia molekuliniai ir genetiniai pokyčiai, kuriuos pradėjome nustatyti neseniai ir vis labiau įsitikiname jų svarba“, – teigia gydytoja L. Malciūtė.
Kartais liga gali vystytis labai lėtai – metų metais, ir žmogus negydomas gali gyventi dešimtmečius. Kitų formų mieloma blogesnė, progresuoja greitai ir per kelis ar keliolika mėnesių gali sukelti sunkias komplikacijas.
Mielomine liga dažniausiai suserga vyresni kaip 50–60 metų žmonės. Tačiau kartais į gydytojų rankas patenka ir labai jauni. Jauniausia L. Malciūtės pacientė buvo trisdešimties.
Kodėl atsiranda mieloma, nežinoma. Mokslininkai mano, jog tam įtakos gali turėti radiacinė apšvita, kontaktas su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, pesticidais ir dioksidais, tirpikliais, valymo medžiagomis. Manoma, kad ligos vystymąsi gali išprovokuoti kai kurie virusai.
Lietuvoje mielomine liga kasmet suserga apie 140 žmonių, ir kasmet ligonių padaugėja apie 9 procentus. Dabar iš viso šalyje yra užregistruota 1200 žmonių, kuriems nustatyta ši liga. Gydytoja L. Malciūtė sako, jog ligonių daugėja dėl to, kad gerėja ligos diagnostika, be to, dėl naujų gydymo metodų pacientai gyvena daug ilgiau nei anksčiau.
Galima valdyti
„Kol kas mieloma neišgydoma, – teigia hematologė, – bet ligą galima prislopinti, vadyti, pasiekti remisijas – kai ji bus neaktyvi, tada žmogus galėtų normaliai gyventi. Bet paūmėjimų metu reikia gydymo, kad būtų sunaikinta didelė dalis plazminių ląstelių ir patologinio baltymo.“
Per pastaruosius keliolika metų ligoniams tapo prieinami net devyni efektyvūs vaistai. Tarp jų ne tik chemoterapija, bet ir imunoterapija bei taikinių terapija, kuri tiesiogiai naikina pakitusias ląsteles.
Dabar yra daug įvairių gydymo – ne tik vaistų – derinių. Pavyzdžiui, gydymas spinduliais „sutvirtina“ kaulus, po kaulų čiulpų transplantacijos liga pasitraukia ilgesniam laikui.
Kokius gydymo metodus parinks specialistai, priklauso ne tik nuo to, kiek liga yra progresavusi ir kokius organus pažeidusi, bet ir nuo ligonio organizmo ypatybių bei ligos atsiradimo mechanizmo. „Nėra vienodų žmonių, todėl ir gydyti juos reikia skirtingai. Vaistai, kurie gydo vieną, kitam gali nepadėti. Dėl to reikia tiek daug vaistų ir kitų gydymo metodų“, – teigia hematologė ir priduria, jog svarbiausia, kad ligoniai kuo anksčiau pasiektų specialistus. Todėl jie neturi numoti ranka į tokius, rodos, kasdieniškus negalavimus, kaip silpnumas, nuovargis ar kaulų skausmai.