Pacientų, sergančių bipoliniu afektiniu sutrikimu, suicidinės mintys ir elgesys gali turėti unikalų ryšį su organizmo uždegimo markerių kitimais kraujuje.
Sergantiesiems – aukštesni uždegimo žymenys
Airijos mokslininkai nustatė, kad pacientams, sergantiems bipoliniais sutrikimais ir turintiems suicidinių minčių, nustatomas daug didesnis uždegimo žymenų kiekis kraujuje nei tiems, kurie šių minčių neturi arba yra sveiki.
Yra žinoma, kad fiziologinis stresas sukelia simpatinės-adrenalino sistemos ir hipotalamo-hipofizio-antinksčių sistemos aktyvaciją, į kraują išmetamas kortizolis ir kiti hormonai, imuninio organizmo atsako mediatoriai. Mokslininkai daro prielaidą, kad suicidinės mintys gali sukelti panašų stresinį atsaką bei citokinų ir kitų mediatorių produkciją organizme.
Dviejose Dublino ligoninėse buvo ištirti 122 pacientai, sergantys bipoliniu sutrikimu, turintys ir neturintys suicidinių minčių. Tyrimui buvo naudojama Hamiltono depresijos skalė – depresijos sunkumui, o tarptautinis mini psichiatrinis klausimynas – suicidinių minčių laipsniui nustatyti. Visiems tiriamiesiems buvo vertinami uždegimo žymenys kraujuje nevalgius: interleukinas - 6 (IL-6), interleukinas – 10 (IL-10), tumoro nekrozės faktorius - alfa, C reaktyvinis baltymas (CRB). Siekiant įvertinti hipotalamo-hipofizio-antinksčių sistemos veiklą, buvo tiriamas adreno kortikotropinis hormonas, kortizolis.
Rezultatai parodė, kad pacientų, sergančių bipoliniu sutrikimu ir turinčių išreikštas suicidines mintis, kraujuje uždegimo žymenys buvo daug aukštesni nei tų, kurie suicidinių idėjų neturi ar šia liga neserga. Jiems buvo nustatytas didesnis IL-6 ir CRB kiekis nei kontrolinės grupe ar grupės, kurioje pacientams suicidinės mintys buvo išreikštos nežymiai, dalyviams.
Skirtumų tarp hipotalamo-hipofizės-antinksčių sistemos markerių grupėse nebuvo nustatyta.
Nors sunku spręsti apie testo specifiškumą, nes citokinai dalyvauja įvairiose organizmo reakcijose, tačiau tyrimas rodo, kad uždegimas yra bipolinio sutrikimo, esant suicidinių minčių, pagalbininkas.
Todėl uždegimo mediatorių nustatymas gali tapti ne tik testu pacientams, turintiems minčių apie savižudybę, bet keisti požiūrį į maniakinės depresijos gydymą.
Laboratorinių tyrimų neatlieka
Gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, jog laboratorinė diagnostika nustatant bipolinį sutrikimą nėra naudojama.
„Neteko niekur matyti, kad laboratoriniai tyrimai padėtų diagnostikai. Norint drąsiai tvirtinti, kad tam tikri žymenys būdingi būtent bipoliniam sutrikimui, turi būti atlikti labai rimti klinikiniai tyrimai. Jei žmogui, kuris serga bipoliniu sutrikimu, atsirado tam tikri žymenys, kas gali atsakyti, ar tie pacientai buvo tirti dėl kitų ligų?.. Tik gerai žinant, jog tam tikri žymenys padidėja tik esant šiam sutrikimui, laboratorinius tyrimus būtų galima drąsiai naudoti diagnozei patvirtinti“, - sakė A. Slatvickis.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Depression Anxiety. 2013;30:307-314. Abstract