Krepšinio aistros gali būti pragaištingos turintiems silpnesnę širdį

Emocijų banga, sukilęs adrenalinas, padidėjęs širdies ritmas – tokie savijautos pokyčiai nesvetimi daugeliui krepšinio sirgalių, randančių laiko krepšinio rungtynių transliacijoms net ir darbo metu. Pasak sveikatos specialistų, įtemptų rungtynių epizodus ir juos lydinčią euforijos ar nusivylimo bangą kiekvieno žmogaus organizmas priima skirtingai – turint silpnesnę širdį ar polinkį žalingiems įpročiams, perdėtas įsijautimas gali baigtis ir ligoninės priimamajame.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad varžybų stebėjimas per ekraną užkietėjusių sirgalių širdies veiklą gali paveikti lygiai taip pat kaip ir dalyvavimas pačiame žaidime. Įnirtingai stebint žaidimo rungtynes širdies pulsas padidėja net nuo 75 iki 110 proc. ir gali sukelti širdžiai didžiulį stresą. Toks širdies pulsas matuojamas kai žmonės užsiiminėja vidutinio sunkumo fiziniais pratimais, pavyzdžiui, daro pritūpimus ar atsilenkimus. Svarbiausia, kad rungtynių stebėjimas ir emocinis stresas didėja ne dėl žaidimo rezultatų, o dėl įtemptos viso žaidimo eigos, ypač svarbių finalinių žaidynių metu“, – dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė ir priduria, kad tokie reiškiniai dažniau pasitaiko vyrams negu moterims.

Po svarbių rungtynių, jos teigimu, kitą dieną vaistines dažniausiai užplūsta besiskundžiantys galvos skausmu, silpnumu, skrandžio negalavimais.

Sukilęs jaudulys, adrenalinas, stresas ir emocijos, anot vaistininkės, ypač kenkia ir gali sukelti didesnių sveikatos pažeidimų pacientams, turintiems silpnesnę širdies ir kraujagyslių veiklą.

„Jauno ir sveiko žmogaus širdis susitraukia kur kas rečiau nei vyresnių žmonių, todėl ramios būsenos neturėtumėte jausti širdies dūžių. Pirmasis signalas, rodantis, kad su mūsų širdimi kažkas negerai, kai širdis ima plakti dažnai arba neritmiškai. Jeigu pulsas didesnis nei 100 tvinksnių per minutę, reikėtų rinktis poilsį – atsitraukti nuo ekrano ir išeiti pasivaikščioti“, - pataria L. Vanagaitė.

Jo teigimu, priešingu atveju, taip išeikvojama daug energijos ir kiti organai nėra aprūpinami deguonimi bei reikalingomis maisto medžiagomis.

„Stresinėje būsenoje žmogus gali pajausti dusulį ir netgi prarasti sąmonę. Kartais širdies ritmo sutrikimai gali praeiti ir savaime, bet gali ir pasikartoti, sukelti komplikacijų“, – pažymi vaistininkė ir priduria, kad silpnesnės sveikatos sirgaliams rekomenduojama riboti savo laiką stebint rungtynes.

Šiais metais krepšinio čempionatas Lietuvoje transliuojamas dieną, tačiau didžiausių sirgalių darbo valandos nesulaiko ir jie stebi rungtynes net ir darbo metu. L. Vanagaitė pažymi, kad atidedami darbai neretai paskui sukelia didžiulį stresą, todėl skatina iš anksto planuoti savo laiką, kad paskui raminamųjų netektų vartoti saujomis.

Vaistininkė primena, kad sveikatos problemas paaštrinama, kai norint slopinti jaudulį, vartojami raminamieji, kurie užgeriami alkoholiniais gėrimais.

„Deja, bet dažniausiai sporto aistruolių mėgavimasis varžybomis neatsiejamas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo bei įvairių maisto pusfabrikačių, dar vaidinamų greituoju maistu, vartojimo. Tokias maisto ir gėrimų kombinacijas sunkiai atlaikytų net ir plieninė širdis.

Blogiausia, kai kartu su alkoholiu yra vartojami vaistai nuo skausmo, raminamieji, kai kurie maisto papildai, nes žmogaus organizmas yra tarsi cheminė laboratorija. Jeigu alkoholis yra vartojamas kartu su vaistais ar maisto papildais, galima prisišaukti sau dar daugiau bėdų – gali suprastėti savijauta, sulaukti šalutinių poveikių“, – įspėja vaistininkė.

Kiekvienas krepšinio gerbėjas, L. Vanagaitės teigimu, turėtų nepamiršti, kad komandos palaikymas nėra fizinė veikla, todėl rekomenduojama pasivaikščioti bent jau pertraukėlių metu, giliai pakvėpuoti, nusiraminti ir tęsti varžybas su gera emocija ir nuotaika.