Krūties vėžio patikrą būtina atlikti anksčiau

Beveik 1000 moterų krūties vėžys nustatomas nesulaukusioms 50 metų, o nuo šios ligos pagal išankstinę krūties vėžio patikros programą moterys tiriamos tik nuo 50 metų. Specialistai teigia, jog praktiką būtina keisti.

Reklama

Kasdien po 50 naujų vėžio atvejų

„Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkst. Iš viso onkologinėmis ligomis šiuo metu serga per 110 tūkst. žmonių. Vyrai dažniausiai miršta nuo plaučių ir priešinės liaukos vėžio, o moterys – krūties, gaubtinės žarnos ir kiaušidžių vėžio“, – Kovos su vėžiu dienai skirtoje spaudos konferencijoje „Pasitikrink ir gyvenk“ kalbėjo Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Šalyje veikia net keturios vėžio prevencijos programos. Šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria per 20 mln. eurų. Tačiau tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką aktyvų gyvenimą.

Pasak Seimo narės, pandemija pristabdė vėžio prevencijos programų vykdymą, todėl vis daugiau vėžio atvejų nustatoma progresavusių stadijų. Prevenciškai tikrinasi mažai žmonių, nes mano, kad dėl COVID-19 pandemijos prevencinės programos neveikia. Nemažai žmonių bijo, kad medikai gali surasti ligą, ir neteisingai mano, kad vėžio gydymas jiems gali pakenkti. O šiuolaikinis individualizuotas vėžio gydymas, nors ilgas ir sudėtingas, yra ne tik saugus, bet ir efektyvus.

„Efektyviai vykdant patikros programas ir skiriant naujausią gydymą, sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 proc., o mirtingumą nuo jų – net 50 proc., – aiškina Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. dr. Sonata Jarmalaitė. – COVID-19 pandemija padarė didelę neigiamą įtaką vėžio situacijai Lietuvoje – pandemijos metu mažėjo ankstyvų stadijų nustatomo vėžio, daugėjo vėlyvųjų stadijų vėžio atvejų, bendras nustatytų vėžio atvejų skaičius krito, o mirčių dėl visų priežasčių skaičius augo. Tikėtina, kad kai kurie ligoniai net nepasiekė gydymo įstaigų.“

Statistiniai duomenys rodo, kad krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 1600 naujų krūties vėžio atvejų, ir susergančių moterų vis daugėja. 2015 m. nuo šios ligos mirė 570 moterų. Ir nors penkerius metus po diagnozės išgyvena daugiau kaip 77 proc. moterų, tačiau išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, ir toliau išlieka prasčiausias Europoje. Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir apie 210 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio.

„Labai svarbu vėžį nustatyti anksti. Tam yra programos. Pasiekėme, kad jose dalyvauja beveik 50 proc. tikslinės grupės žmonių, tačiau turėtų dalyvauti apie 80 proc.“, – teigia prof. S. Jarmalaitė.

Pasak jos, pagrindinės kliūtys, kurios stabdo programų vykdymą, yra kelios. Visų pirma, miesto gyventojams pasitikrinti yra palankios sąlygos, tačiau kaimo žmonėms tai didelis iššūkis. Dėl to vidutinė miesto ir kaimo žmonių gyvenimo trukmė skiriasi net 3 metais. Savivaldybės turėtų dėti daugiau pastangų, kad kaimo gyventojai patektų pas gydytojus.

Profesorės teigimu, vyrauja mitas, kad pandemijos metu programos neveikia. Tai netiesa. Tikrintis galima ir būtina, nes dveji metai sergantiems vėžiu labai didina riziką, kad liga išplis.

Ir trečioji priežastis – žmonės mano, kad jeigu nepriklauso tikslinei amžiaus grupei, tikrintis nereikia. O juk yra šeiminiai vėžio atvejai, kai suserga jaunesni žmonės. Paprašius šeimos gydytojas nusiųstų atlikti vėžio tyrimus.

Profesorė įsitikinusi, kad būtina dėl krūties vėžio pradėti tirti 45-erių metų moteris, o ne nuo 50-ties, kaip yra dabar. „Šitaip išgelbėtume apie 200 gyvybių per metus“, – sako ji.

Taip pat būtina mergaites skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį, ne dvivalentėmis vakcinomis, kaip yra dabar, o keturvalentėmis. Europoje nuo ŽPV skiepijami ir berniukai. Lietuvoje taip pat turėtume pradėti juos skiepyti.

Gali sirgti daugiau

2021 m. vasarį paskelbtas Europos kovos su vėžiu planas. Prognozuojama, kad, didėjant sergamumui onkologinėmis ligomis ir nesiimant ryžtingų veiksmų, iki 2035m. dėl vėžio prarastų gyvybių mirtingumas turėtų padaugėti daugiau kaip 24proc. Tuomet onkologinės ligos taptų pagrindine mirties priežastimi ES.

Europos kovos su vėžiu plano vienas iš uždavinių yra netolygumų onkologijoje ES šalyse mažinimas.

„Ryškiausi skirtumai tarp įvairių ES šalių yra ankstyvos vėžio diagnostikos ir inovatyvaus gydymo prieinamumo srityse. ES kovos su vėžiu plane numatoma mažinti netolygumus įvairiose kovos su vėžiu srityse, pavyzdžiui, vykdant atrankinės patikros programas ir teikiant aukštos kokybės sergančiųjų vėžiu priežiūrą. Norėtųsi, kad tokia pat pagalba onkologiniams pacientams būtų prieinama Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse“, – sako prof. dr. Elona Juozaitytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė.

Lietuvoje inovatyvūs vaistai sunkiai skinasi kelią link paciento. Dėl pandemijos iššūkių visi procesai yra ypač sulėtėję. „Tačiau džiaugiamės atsiradusiu ankstyvu krūties vėžiu sergančių pacienčių genetinių tyrimų prieinamumu, tai sudarys galimybę identifikuoti pacientes, kurioms būtų saugu skirti mažiau intensyvų gydymą ir išsaugoti jų gyvenimo kokybę. Kova su vėžiu Lietuvoje turi būti ne tik pacientų, medikų, bet ir politikų rankose. Onkologija turi tapti sveikatos politikos prioritetu“, – teigia profesorė.

Ko trokšta pacientai

„Mokslininkai sako, kad gyvename laikais, kai kas trečias iš mūsų išgirsime onkologinės ligos diagnozę. Nė vienam nesinori būti tuo trečiu. Ar galime ką nors padaryti, kad šios ligos išvengtume? Mokslas sako, kad tikrai taip. Net pusė vėžio atvejų gali būti išvengta renkantis sveikatai palankų gyvenimo būdą ir reguliariai tikrinantis“, – teigia Pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Lietuvoje turime 4 vėžio ankstyvajai diagnostikai skirtas programas, beveik visos jų veikia daugiau kaip 15 metų, tačiau sistema nesuveikia, ir daugiau kaip pusė asmenų šiose programos nedalyvauja. Dėl to rezultatai liūdni.

„Kai Lietuvoje beveik pusė (46,1 proc.) vyrams ir trečdalis (32,3 proc.) moterims nustatomų vėžio atvejų diagnozuojama progresavusių stadijų, būtina ne tik sustiprinti vėžio patikros programų vykdymą, bet ir pradėti tikrinti prielaidą dėl galimos onkologinės ligos kaip pirmąją hipotezę, užuot siuntinėjus pacientą nuo vieno specialisto pas kitą. Ne mažiau svarbu asmenims, kuriems liga jau diagnozuota, kuo anksčiau pradėti Europinius standartus atitinkantį gydymą, o sveikstantiems padėti grįžti į visavertį gyvenimą, užtikrinant gyvenimo kokybei svarbių priemonių, tokių kaip, pvz., kompresinės rankovės ar kojinės, kompensavimą, o tiems, kuriems gydymo galimybės jau išsemtos, – visavertę, gyventi be skausmo leidžiančią pagalbą“, – įsitikinusi N. Čiakienė.

Dar viena svarbi problema, kad Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas yra vienas prasčiausių Europoje, tai lemia aukštesnius mirtingumo, neįgalumo ir nedarbingumo rodiklius. Šiuo metu vis daugiau pacientų žino apie gydymo naujoves, seka vaistų registracijos procesus ir tikisi, kad, Europos vaistų agentūrai patvirtinus naujus vaistus, jie netrukus taps prieinami ir Lietuvos pacientams. Deja, šis procesas Lietuvoje užsitęsia bene ilgiausiai ES ir užtrunka ilgiau nei dvejus metus.

„Daug kalbame apie mirtis nuo COVID-19, tačiau neatkreipiame dėmesio, kad nuo vėžio kasdien miršta daugiau kaip 20 žmonių! – sako N. Čiakienė. – Ir tai dėl to, kad žmonės neina tikrintis. Pradėkime nuo savęs, nuo savo mamų ir savo dukrų. Nėra geresnio laiko pasitikrinti, kaip dabar.“

Noras gyventi yra didesnis už baimę

„Aš nesergu krūties vėžiu, tačiau prisijungiau prie „Minios balsas“ iniciatyvinės grupės veiklos, nes tarp mano pažįstamų yra žmonių, kurie serga vėžiu, o ir tarp mano artimųjų yra žmonių, kuriems jauniems buvo nustatytas vėžys. Savo pavyzdžiu noriu paskatinti žmones tirtis dėl vėžio, dalyvauti išankstinės vėžio patikros programose ir užkirsti kelią ligai. Nes jeigu vėžys bus nustatytas anksti, po gydymo galima pasveikti ir vėl sėkmingai gyventi“, – teigia operos solistė Kristina Zmailaitė.

Moteris tvirtina, kad ji, kaip ir dauguma žmonių, prieš tyrimą jaudinosi, nes buvo baugu, ar gydytojai nenustatys ligos. Vis dėlto tyrėsi, nes noras gyventi yra didesnis už baimę. Ji augina dvi dukras ir ėjo tikrintis galvodama: o kas, jeigu... „Tikrintis reikia ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų, savo šeimų“, – teigia dainininkė.

K. Zmailaitei dar nėra 50 metų, tad mamografijos tyrimas nemokamai nedaromas, tačiau ji yra įsitikinusi, kad moterys turėtų būti pradėtos tirti anksčiau nei nuo 50-ties, nes sergamumas jauname amžiuje labai didelis.

Šiaulietė Deimantė Bačiulė tapo viena iš beveik 1000 jaunesnių kaip 50 metų moterų, kuriai buvo nustatytas krūties vėžys. Liga jai diagnozuota būnant 36-erių.

Deimantė teigia, jog jai gėda prisipažinti, kad, nors vėžys yra pasiglemžęs daug jos šeimos narių, ji tikrinosi tik dėl gimdos kaklelio vėžio ir į gydytoją kreipėsi tik tada, kai pati krūtyje apčiuopė guziuką. Gydytojai jai nustatė II stadijos ligą, ir moteris džiaugėsi, kad ją pavyko aptikti pakankamai anksti. Vis dėlto moteris ryžosi pašalinti krūtį, nes buvo tikimybė, kad liga atsinaujins. „Esu optimistė, tikiu, kad man viskas bus gerai, nes nuolat tiriuosi, man reikia gyventi, nes turiu mažą vaiką, kurį reikia užauginti, – sako Deimantė. – Nebūkite tokie, kaip aš, kurie tik atsitikus nelaimei pagalvoja: o kur aš buvau anksčiau?!“