Krūties vėžiu sergančios moterys renkasi rekonstrukcinę chirurgiją
Krūties vėžiu sergančios moterys po radikalių krūties operacijų vis dažniau renkasi plastines rekonstrukcines operacijas, kurių prieinamumas priklauso nuo paruoštų specialistų regione skaičiaus.
Poreikis auga
Krūtų vėžio recidyvo prevencijai dažniau pasirenkama radikali operacija – abipusė mastektomija. 3/4 moterų po to atliekamos krūtų plastinės rekonstrukcinės operacijos.
1998-2007 metų laikotarpiu JAV šių operacijų skaičius išaugo beveik 20 proc.
Geroms tendencijoms reikšmės turėjo plastinių rekonstrukcinių operacijų technikos pažanga bei informacijos apie plastinės chirurgijos galimybes sklaida. Taip pat nepriekaištinga pacienčių išvaizda ir konfidencialumas po mastektomijos.
Vienoje studijų JAV buvo analizuojami 20 tūkst. moterų, patyrusių abipusę mastektomiją dešimties metų laikotarpiu, duomenys. Vidutinis pacienčių amžius sudarė 51 metus.
Nustatyta, kad plastinės rekonstrukcinės krūties operacijos nuo 46 proc. 1998 m. išaugo iki 63 proc. 2007 m. Po radikalių krūties operacijų moterys pasirinkdavo plastines krūties operacijas dėl pakankamos informacijos, palankių kitų pacienčių atsiliepimų ir tobulesnių implantų, kurie pasižymėjo negausiais pašaliniais efektais.
Plastinių rekonstrukcinių operacijų skaičius regionuose priklausė nuo plastikos chirurgų jame skaičiaus. Pvz.: Šiaurės Dakotoje tik 18 proc. krūties vėžiu sergančių moterų buvo atliktos rekonstrukcinės operacijos, o Vašingtone jų skaičius sudarė 80 proc.
Buvo padaryta išvada, kad moterys renkasi plastikos ir krūtų rekonstrukcijos operacijas po mastektomijų ten, kur yra pakankamas specialistų skaičius, geras informuotumas ir palankus operacijų kompensavimo mechanizmas.
Garsioji Holivudo žvaigždė Angelina Jolie savo pavyzdžiu pademonstravo prevencinės abipusės mastektomijos ir plastinės rekonstrukcinės operacijos privalumus. Atlikus genetinius tyrimus, kurie liudijo apie geno BRCA1 nešiojimą ir didelę riziką - 87 proc. sirgti krūties vėžiu, Angelina Jolie pasirinko abipusę krūtų mastektomiją, o netrukus po operacijos - plastinę krūtų rekonstrukciją.
Nors didėjantis plastinių rekonstrukcinių operacijų skaičius po mastektomijos nuteikia optimistiškai, mokslininkai teigia, kad susirūpinimą kelia operacijų prieinamumo atskiruose JAV regionuose problema.
Moterų norai svarbūs
Medicinos centro „Northway“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Indrė Sakalauskaitė sako, jog šnekantis su moterimi po krūties pašalinimo, pirmiausia aptariami jos norai, lūkesčiai, kaip ji įsivaizduoja galutinį rezultatą. Tariamasi, ar ji nori krūtį rekonstruoti savais audiniais, be jokių svetimkūnių ir implantų, ar implantais, taip išvengiant rando kitoje kūno vietoje.
„Priklausomai nuo vėžio piktybiškumo ir stadijos, stengiamasi daryti kuo labiau tausojančias operacijas. Diagnozavus ankstyvos stadijos vėžį, daugiau kaip 70 proc. pacienčių galima atlikti krūtį tausojančią operaciją. Lietuvoje tokios operacijos atliekamos pusei pacienčių, susirgusių krūties vėžiu. Pagrindinis veiksnys, apsprendžiantis tokios operacijos galimybę, yra naviko dydis. Nors tausojančios operacijos gali būti atliekamos esant ir 4–5 cm dydžio navikui, tačiau kuo daugiau pašalinama krūties audinio, tuo sunkiau atkurti gerą kosmetinį krūties vaizdą. Bet jeigu, siekiant užtikrinti gerą kosmetinį rezultatą, pašalinama per mažai audinio, išlieka grėsmė, kad operacija bus neradikali ir tolesni krūties vėžio gydymo rezultatai bus blogesni“, - sako medikė.
Baimė netekti krūtų didelė
Lietuvoje jau treti metai sergamumo krūties vėžiu kreivė nesikeičia: kasmet suserga apie 1500 moterų.
„Sėkmingo mūsų specialistų darbo, taip pat didėjančio visuomenės aktyvumo ir visų tą aktyvumą skatinančių visuomeninių, krūties vėžio profilaktiką propaguojančių projektų dėka apie 70 proc. krūties vėžio diagnozuojama I–II stadijos. Anksti diagnozavus krūties vėžį galime tikėtis gerų gydymo rezultatų“, - sako gydytoja I. Sakalauskaitė.
Nuo šių metų Lietuvoje labai aktyviai pradėjo veikti centras, nustatantis BRCA geno, kuris padidina vėžio tikimybę, turėjimą. Moterims, turinčioms didelę riziką, gali būti daromas profilaktinis pieno liaukų pašalinimas, kai paliekama krūties oda ir kartais spenelis su aureole. Nors pašalinus pieno liauką, krūtinė sumažėja, tas tūris gali būti užpildomas implantu.
„Kiek žinau, Lietuvoje jau yra atlikta keletas tokių operacijų. Tai yra gana nauja, ir šalinti krūtinę prevencijos tikslais išdrįsta reta moteris. Statistikos duomenimis, Lietuvos moterų baimė netekti krūtų yra didesnė nei baimė susirgti vėžiu. Moteris lengviau pasiryžta operacijai, jeigu yra nustatyta vėžio diagnozė. Bet jeigu yra nors nedidelė tikimybė, kad moteris nesusirgs, dažniausiai ji laukia iki paskutinio momento“, - teigia medicinos centro „Northway“ gydytoja I. Sakalauskaitė.
Žymios moters pavyzdys
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja sako, jog Angelinos Jolie sprendimas atlikti genų mutacijų, siejamų su padidėjusia krūties vėžio rizika, tyrimą privertė daugelį moterų susimąstyti, ar ir joms nevertėtų atlikti šio testo. Kai aktorei buvo pašalintos krūtys, moterys pradėjo labiau domėtis tiek genetiniais tyrimais, tiek mastektomijos galimybėmis.
„Dažnai tenka aiškinti, kas Angelinai Jolie grėsusio tipo vėžys sudaro vos 5–7 proc. visų krūties vėžio atvejų, todėl toli gražu ne visoms tie genetiniai tyrimai būtini. Abipusė mastektomija – tai iš tiesų patikimiausias būdas išvengti šio tipo vėžio, bet prieš apsisprendžiant reikia atsižvelgti į daugybę dalykų. Svarbu suprasti, kad krūtys šalinamos dar sveikai moteriai. Nors moterys, kurioms pripažinta BRCA genų mutacija, rizikuoja išties nemažai, nes iš jų suserga apie 60 proc., bet likusios gali visą gyvenimą nugyventi sveikos. Tiesa, jei tarp giminaičių buvo sirgusiųjų ir kiaušidžių vėžiu, grėsmė padidėja iki 80–90 proc. Būtent tokia grėsmė buvo kilusi A. Jolie, tad abipusė mastektomija jai tikrai buvo geriausia išeitis. Kiekvienu atveju yra vertinamas moters amžius, jos situacija. Jei moteris yra vyresnio amžiaus, šalinti krūtų nėra prasmės – geriau atidžiau stebėti. Dar negimdžiusioms moterims dažniausiai rekomenduojama pagimdyti vaikus, išmaitinti juos krūtimi ir tik tada krūtis šalinti“, - aiškina medikė.
Kompensuoja PSDF
Pasak specialistės, po krūties vėžio operacijų plastinės rekonstrukcinės operacijos atliekamos nedažnai, nes daugelis moterų nežino, kad krūtys gali būti rekonstruojamos savais audiniais ir kad šias operacijas kompensuoja Privalomasis sveikatos draudimo fondas. Tiesa, apmokama tik operacijos kaina, implantai kol kas nėra kompensuojami.
„Pastaruoju metu vis dažniau rekomenduojama krūties rekonstrukciją atlikti kiek įmanoma anksčiau, prieš spindulinį gydymą, kadangi spindulių poveikis gali sutrikdyti audinių kraujotaką ir vėlesniame periode apsunkinti žaizdų gijimą. Taip pat vienos operacijos metu krūties atkūrimas lengviau atliekamas, nes nėra surandėjusių audinių. Be to, pasitenkinimas savo išvaizda, gyvenimo kokybė po operacijos yra vieni svarbiausių sėkmingo tolesnio gydymo kriterijų.
Dar viena priežastis yra ta, kad norint visiškai rekonstruoti krūtį, paprastai nepakanka vienos operacijos. Rekonstrukcija išsiskaido į 2-3 etapus, tad moteris turi nusiteikti kelioms operacijoms.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijas turinčioms moterims penkis kartus dažniau diagnozuojamas krūties vėžys. Todėl sužinojus, kad šie genai yra mutavę, reikėtų dažniau tikrintis, atlikti tikslesnius tyrimus. Tiksliausias instrumentinis tyrimas, leidžiantis pastebėti ankstyvąsias vėžio stadijas, yra magnetinis rezonansas. Nei echoskopija, ne mamografija ankstyvų vėžio stadijų neparodo“, - sako I. Sakalauskaitė.
Šaltiniai
https://www.webmd.com/breast-cancer/cosmetic-procedures-breast-reconstruction?page=2
Susiję straipsniai
