Krūties vėžys: rizika po radioterapijos susirgti koronarine širdies liga jau mažesnė

   Krūties vėžio gydymui tam tikrai atvejais taikoma spindulinė terapija. Ji sumažina recidyvo tikimybę ir kartu mirtingumą nuo šios ligos. Jau seniai daromos prielaidos, kad radioterapija gali paskatinti širdies bei kraujagyslių pakitimus ir sukelti koronarinę širdies ligą, kuri savo ruožtu neretai baigiasi miokardo infarktu. Tiesa, onkologinė radioterapija sparčiai žengia į priekį ir komplikacijų rizika per pastaruosius 10 metų smarkiai sumažėjo.  

Stenozės rizika didesnė

  Švedų mokslininkai išanalizavo 1970-2003 metų duomenis Nacionaliniame krūties vėžio registre. Tuo pat metu buvo palyginti koronarinių angiografijų (širdies kraujagyslių rentgeno tyrimų) duomenys nuo 1990 iki 2004 metų. Iš viso pavyko nustatyti  199 moteris, kurios buvo gydytos nuo krūties vėžio ir kurioms vėliau tirtos širdies kraujagyslės. 62 proc. (arba 123) šių moterų buvo gydytos radioterapija. Mokslininkai palygino abiejų registrų duomenis,  apskaičiavo spindulių, skirtų pacientėms, kryptis, stiprumą, sklaidą bei kitus kriterijus ir  palygino su širdies kraujagyslių susiaurėjimų vietomis, nustatytomis koronarografija. Taip pat atsitiktinai atrinktos dar 188 moterų koronarogramos, kurios buvo laikomos kontroline grupe.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausia susiaurėjimo rizika po gydymo radioterapija yra priekinėje širdies sienoje esančioms kraujagyslėms. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, jog kairės pusės krūties vėžiu sirgusios pacientės turėjo kur kas didesnę stenozės (susiaurėjimo) riziką. Kai kuriose kraujagyslėse ši rizika padidėjo daugiau nei 7 kartus, lyginant su kontroline grupe. Vidutiniškai nustatyta maždaug 2 kartus padidėjusi širdies kraujagyslių stenozės rizika moterims, kurios buvo gydytos radioterapija, nepriklausomai nuo ligos pusės.

Pavojus širdžiai minimalizuotas

Gydytoja kardiologė Jūratė Anušauskienė atkreipė dėmesį, jog šio tyrimo duomenys tikrai patvirtino ryšį tarp spindulinės terapijos sergant krūties, tarpuplaučio vėžiu, limfoma ir koronarinių kraujagyslių susiaurėjimo. Tačiau, nepaisant bauginančių išvadų, - sakė ji, yra dvi geros naujienos. Pirmiausia, kad koronarinių kraujagyslių susiaurėjimas pasireiškia ne anksčiau kaip po 5 metų. Antra, šis tyrimas nagrinėjo 1970-2003 metų atvejus, o per tą laiką  radiologija žengė milžinišką žingsnį į priekį.

„Dabartinės technologijos tausoja širdį ir kraujagysles, yra labai lokalios (veikia tik auglį), todėl pavojus širdžiai minimalizuotas“, - pasidžiaugė kardiologė.

Milžiniškas žingsnis į priekį

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Radioterapijos skyriaus vedėjas onkologas radioterapeutas dr. Arvydas Burneckis „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog gydant onkologines ligas, kaip ir kitose medicinos srityse, komplikacijos neišvengiamos.

„Minimos komplikacijos galimos švitinant įvairius krūtinės ląstos susirgimus, tarp jų –

ir  krūties vėžį, ypač gydant kairę krūtį. Pagal naujausių randomizuotų tyrimų duomenis,  komplikacijos pasireiškia per 10 metų“, - kalbėjo jis.

A. Burneckis taip pat atkreipė dėmesį, jog skelbiamo tyrimo rezultatai yra pasenę, kadangi per paskutinius 10 metų spindulinė terapija stipriai pažengė į priekį:  planavimas vyksta su kompiuterinio tomografo pagalba, o ne kontroliuojant rentgenu, atsirado nauja spindulinės terapijos aparatūra, švitinimo metodikos – 3D, IMRT, IGRT, naujos kontrolės sistemos, kas leidžia tiksliau „realizuoti“ dozę į naviką nepažeidžiant sveikų audinių. Todėl šiuo metu švitinant krūties vėžį minėtos konplikacijos esančios  labai retos, o gydymo nauda neabejotina, pagerėjo berecedyvis laikotarpis, išgyvenamumas. 

Gydytojo duomenimis, progresas neaplenkė ir mūsų Vilniaus universiteto Onkologijos instituto: „Šiuo metu mes turime 4 linijinius greitintuvus, taikome naujausias švitinimo (3D, IMRT) ir kokybės kontrolės metodikas, kas leidžia mums užtikrinti optimalius gydymo rezultatus maksimaliai sumažinant komplikacijų skaičių. Taikant šiuolaikines metodikas rizika pakenkti širdies  kraujagysles yra ryškiai mažesnė, nei teigiama minėtame tyrime“.

Anot pokalbininko, spindulinis gydymas yra sudedamoji kompleksinio krūties vėžio gydymo dalis. Atlikus tausojančias krūties operacijas ir nustačius piktybinę ligą spindulinis gydymas taikomas visada, atlikus visos krūties pašalinimo operaciją,  kai yra lokaliai išplitęs susirgimas.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Nilsson G et al. Distribution of Coronary Artery Stenosis After Radiation for Breast Cancer. J Clin Oncol. 2011 Dec 27