Atidarytas pirmasis šalyje populiacinis biobankas: pradedami rinkti kraujo mėginiai

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslų centre perkirpta simbolinė atidarymo juostelė, žyminti istorinį įvykį Lietuvos medicinos mokslui. Universitete pradeda veikti pirmasis populiacinis biobankas – licencijuota ir strategiškai svarbi mokslo infrastruktūra. Populiaciniame biobanke bus kaupiama, saugoma ir tyrinėjama unikali mūsų tautos biologinių mėginių kolekcija ir kita sveikatos informacija.

Reklama

Istorinis momentas: paimti pirmieji biobanko kraujo mėginiai

Atidarymo renginio metu buvo paimti ir pirmieji populiacinio biobanko dalyvių kraujo mėginiai. Tarp pirmųjų, davusių savo kraujo mėginius biobanko moksliniams tyrimams, buvo Vilniaus universiteto rektorius, prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Jatužis, sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas, šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto prof. Vytautas Kasiulevičius, disko metikas, olimpinis, Pasaulio ir Europos čempionas, Seimo narys Virgilijus Alekna, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dramaturgas ir režisierius Marius Ivaškevičius, renginių režisierius Aurimas Kamantauskas, televizijos ir radijo laidų vedėja, moderatorė Živilė Kropaitė-Basiulė ir kt.

Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė dr. Giedrė Kvedaravičienė vylėsi, kad ateityje populiacinio biobanko dalyviais taps didelė dalis Lietuvos gyventojų. Savo kalboje ji kvietė biobanko dalyviais tapti visus Lietuvos piliečius, pažymėdama, kad tai – unikali galimybė kiekvienam gyventojui asmeniškai prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo.

„Norėčiau pabrėžti, kad populiacinio biobanko sėkmė priklausys nuo mūsų visų. Čia svarbus kiekvienas dalyvis, nes kuo gausesnę biologinių mėginių kolekciją sukaupsime, tuo daugiau vertės mūsų mokslui turėsime.

Kreipiuosi į visus: mokslo ir akademinę bendruomenę, Vilniaus universiteto alumnus, medikus, mokytojus, sportininkus, kultūros darbuotojus, žurnalistus ir visus Lietuvos gyventojus. Tapkite populiacinio biobanko dalyviais – kiekvieno jūsų indėlis yra be galo svarbus. Visi kartu kurkime sveikesnę Lietuvą – dėl savęs ir dėl kitų, būsimų mūsų šalies kartų“, – kalbėjo Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė dr. G. Kvedaravičienė.

Pasak dr. G. Kvedaravičienės, sėkminga biobanko veikla nebus įmanoma ir be rėmėjų finansinės paramos, tad ji vylėsi, kad verslo bendruomenė taip pat prisidės prie prasmingos biobanko veiklos.

Vienu pirmųjų biobanko rėmėjų tapo labdaros ir paramos fondas „Ateities biomedicinos fondas“. Mokslininkus finansuojančio fondo steigėjas prof. Arvydas Janulaitis atidarymo metu įteikė biobankui 20 tūkst. EUR paramos čekį.

„Akivaizdu, kad tai yra vienas iš būtinų sveikatos priežiūros sistemos elementų, atliepiantis būtinybę vystyti personalizuotą mediciną Lietuvoje“, – apie populiacinio biobanko įkūrimą teigė prof. A. Janulaitis, laikomas moderniosios biotechnologijos pradininku Lietuvoje.

Kas ir kaip gali tapti biobanko dalyviais

Tapti populiacinio banko dalyviais kviečiami visi Lietuvos gyventojai, įskaitant vaikus nuo gimimo (esant abiejų tėvų ir globėjų sutikimui). Gyventojai, norintys tapti biobanko dalyviais, kviečiami registruotis tinklalapyje https://biobankas.mf.vu.lt/, patvirtinti sutikimą tapti biobanko dalyviu ir užpildyti klausimyną. Duoti kraujo mėginį bus galima biobanko laboratorijoje VU MF Medicinos mokslo centre, Vilniuje, arba biobanko partnerių tinklui priklausančiose „Rezus“ sveikatos priežiūros įstaigose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Ateityje, biobanko veiklai plečiantis, tai bus galima padaryti ir kituose miestuose bei sveikatos priežiūros įstaigose.

Populiaciniame biobanke bus renkami, saugomi ir valdomi visų sveikų ir kritinėmis ligomis (pvz., onkologiniais susirgimais) nesergančių Lietuvos gyventojų biologiniai mėginiai ir sveikatos informacija. Taip pat šiame biobanke bus kaupiami retomis ligomis sergančių gyventojų biologiniai mėginiai. Kritinėmis ligomis sergančių pacientų mėginius kaupia kiti Lietuvoje veikiantys ligų biobankai.

Šiuo metu biobanke pradedami rinkti ir saugoti Lietuvos populiacijos kraujo mėginiai. Ateityje, remiantis visuomenės ir medicinos mokslo poreikiais, planuojama rinkti ir kitus biologinius mėginius.

Biobanko veiklai vykdyti yra suteikta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos licencija. Biobanke surinkti gyventojų sveikatos duomenys bus saugomi Vilniaus universiteto tinklo duomenų saugyklose ir serveriuose, laikantis griežčiausių duomenų apsaugos reikalavimų.

Pažymima, kad visa informacija apie biobanko dalyvius yra konfidenciali – mokslininkai ar tyrėjai neturės prieigos prie biobanke dalyvaujančių žmonių tapatybę identifikuojančių duomenų. Biobanke saugomi ėminiai bus koduoti, o mokslininkams, vykdantiems tyrimus Lietuvoje, prieiga prie jų bus suteikta tik gavus Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą.

Gyventojų dalyvavimas biobanke yra savanoriškas ir galimas tik pasirašius sutikimą. Gyventojui išreiškus pageidavimą, tyrimų metu gaunama sveikatai svarbi informacija gali būti pateikta jo šeimos gydytojui ar pačiam gyventojui asmeniškai.

Be to, kiekvienas biobanko dalyvis galės bet kada atšaukti savo sutikimą dalyvauti biobanko veikloje be priežasties.

Biobanko duomenys gali padėti kovoti su labiausiai paplitusiomis ligomis

Biobankas veikia kaip duomenų biblioteka – mokslininkai gali naudotis jame sukauptais ėminiais ir sveikatos informacija, užuot kiekvienam tyrimui ieškoję naujų dalyvių.

Pasak mokslininkų, pirmasis šalies populiacinis biobankas ir jame žingsnis po žingsnio sukaupta unikali mūsų tautos biologinių mėginių kolekcija atvers didžiules galimybes medicinos mokslo pažangai bei visuomenės sveikatos gerinimui. Tai mums gali padėti sužinoti apie save daug naudingos informacijos.

„Pavyzdžiui, kad ir tai, kodėl mes, lietuviai, esame labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Biobankas atvers didžiules galimybes sveikatos prevencijai, skaitmeninės medicinos plėtrai ir personalizuotos medicinos principų diegimui klinikinėje praktikoje. Žengiame į naują erą Lietuvos medicinos moksle, o svarbiausia, kad aktyviais mūsų medicinos pažangos dalyviais dabar galės būti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Tam tereikės duoti savo kraujo mėginį“, – sako Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė dr. G. Kvedaravičienė.

Kaip teigia Vilniaus universiteto rektorius prof. R. Petrauskas, kiekvienas biologinis mėginys yra itin vertinga genetinė informacija, kurioje užkoduota ir mūsų tautos istorija bei ateities kartų sveikata.

„Tai didžiulis potencialas sveikatos prevencijai ir personalizuotos medicinos vystymui. Didžiuojuosi, kad Vilniaus universitetas tampa šios nacionalinės reikšmės mokslinės infrastruktūros namais.

Ne tik kaip Vilniaus universiteto rektorius, bet ir kaip pilietis šiandien su džiaugsmu tapsiu vienu pirmųjų populiacinio banko dalyvių ir kviečiu visus padaryti tą patį. Norėčiau palinkėti, kad dalyvavimas populiaciniame biobanke taptų garbinga mūsų visų pilietine pareiga. Mūsų visų indėliu dėl sveikesnės Lietuvos“, – populiacinio biobanko atidarymo metu pažymėjo VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Tuo tarpu VU Medicinos fakulteto dekanas prof. D. Jatužis atkreipia dėmesį, kad populiacinis biobankas gali iš esmės pakeisti mūsų suvokimą apie visuomenės sveikatą, gyvenimo kokybę, ilgaamžiškumą ir sveiką senėjimą.

Kaip rodo kitų šalių patirtis, panaudojant populiacinio biobanko duomenis ateityje gali būti kuriamos naujos pažangios technologijos bei dirbtiniu intelektu paremti įrankiai asmeninės sveikatos prognozavimui, ligų prevencijai ar jų valdymui.

„Nenuginčijamas faktas, kad mūsų visuomenė gyvens vis ilgiau. Tačiau kartu vis labiau suprantame, kad norime gyventi ne tik ilgiau, bet ir sveikiau, kokybiškiau.

Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas yra būtent tas įrankis, kuris atvers daug galimybių mūsų gyventojų kokybiškam gyvenimui skirtingais amžiaus tarpsniais užtikrinti – tai yra, siekti to, ką vadiname sveiku senėjimu. Tai ilgalaikis, ne vienų metų ir visų mūsų indėlio pareikalausiantis tikslas. Bet būtent čia yra didžiulė populiacinio biobanko stiprybė ir vertė“, – teigia VU Medicinos fakulteto dekanas prof. D. Jatužis.

Patvirtinti ryšį tarp rūkymo ir vėžio padėjo biobankų duomenys

Tai, kad rūkymas sukelia vėžį, šiandien yra visuotinai žinomas faktas. Kaip sako VU Medicinos fakulteto mokslininkė dr. Alina Urnikytė, ryšys tarp rūkymo ir vėžio buvo nustatytas dar XX amžiuje per epidemiologinius tyrimus, tačiau suprasti genetinius veiksnius, kurie gali daryti žmones jautresnius rūkymo sukeltai žalai, o kartu ir patvirtinti ryšį tarp rūkymo ir vėžio daug didesnėje populiacijoje, padėjo būtent biobanko Jungtinėje Karalystėje duomenys bei kitų didelių biomedicininių duomenų rinkiniai.

„Kokie veiksniai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, mes iki galo nežinome, tuo tarpu sergamumas šiomis ligomis mūsų šalyje vis didėja. Tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų auga ir nutukimas, kuris jau taip pat pripažintas liga. Kad sužinotume, kokie veiksniai lemia tam tikrų ligų atsiradimą ir vystymąsi, mums, mokslininkams, atliekantiems biomedicininius tyrimus, yra reikalinga didelė imtis. Reikšmingi atradimai šioje srityje galimi tik ištyrus didelę dalį populiacijos. Todėl ir yra svarbu turėti populiacinį biobanką“, – paaiškina dr. A. Urnikytė.

Mokslininkė pabrėžia, kad populiaciniame biobanke sukaupti duomenys turi išliekamąją vertę ir evoliuciniu požiūriu. „Evoliucija vyksta su kiekviena karta maždaug kas trisdešimt metų. Tai, ką mes sukaupsime biobanke dabar, mes paliksime ateities kartoms. Sukaupti duomenys leis palyginti, kaip keitėsi lietuvių genomas ar tam tikrų biologinių žymenų dažnis per skirtingas kartas, kokią įtaką tai turėjo svarbiems pokyčiams, susijusiems su sergamumu tam tikromis ligomis”, – priduria dr. A. Urnikytė.

VU profesorius V. Kasiulevičius: gyventojams dalyvauti biobanke yra naudinga

Pasak VU profesoriaus, šeimos gydytojo V. Kasiulevičiaus, dalyvavimas biobanke yra naudingas tiek mokslui, tiek eiliniam žmogui dėl įvairių priežasčių. Jo teigimu, biobanko duomenys paskatins perėjimą prie tikslesnės ir efektyvesnės medicinos.

„Visų pirma, biobanko dalyviai gauna grįžtamąjį ryšį apie savo sveikatos rodiklius – cholesterolio lygį, genetinius polinkius į tam tikras ligas ir kt. O tai leidžia imtis prevencinių veiksmų apsaugant sveikatą.

Pavyzdžiui, nuo 2000 metų veikiančio Estijos biobanko dalyviai gauna individualizuotus genetinius pranešimus, padedančius anksti nustatyti rizikas sveikatai. Tai skatina aktyvų požiūrį į sveikatą, o ne tik reagavimą į jau esamas problemas“, – sako V. Kasiulevičius.

Profesoriaus teigimu, eiliniam gyventojui dalyvavimas populiaciniame biobanke reiškia, kad ilgainiui jo gydymas gali tapti efektyvesnis, pigesnis ir labiau pritaikytas būtent jo genetiniam profiliui.

„Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės biobanko duomenys jau prisidėjo prie naujų vaistų nuo širdies ligų kūrimo. Dalyvaudami biobanke, gyventojai prisideda prie visuomenės gerovės – jų duomenys gali padėti išvengti epidemijų, geriau suprasti ligų plitimą ar net sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas per efektyvesnę prevenciją. Tai ypač aktualu mažesnėse šalyse, kaip Lietuva, kur genetinė įvairovė ribota, o vietiniai duomenys padeda spręsti specifines problemas.

Kita vertus, genetinė informacija gali atskleisti ir įvairias paveldimas rizikas, kurios aktualios ne tik pačiam dalyviui, bet ir jo vaikams ar vaikaičiams. Žinojimas apie polinkį į ligas (pvz., krūties vėžį ar diabetą) leidžia šeimoms imtis ankstyvų prevencinių priemonių“, – tvirtina V. Kasiulevičius.

Jis neabejoja, kad biobanko veiklai įsibėgėjus ir sukaupus pakankamai duomenų, tai gali reikšmingai pakeisti šeimos gydytojų kasdienybę ir jų darbo efektyvumą.

„Šeimos gydytojas, gavęs biobanke dalyvaujančio paciento sutikimą, galės naudotis biobanko duomenimis, siekiant nustatyti paciento genetinį polinkį į ligas (pvz., hipertenziją ar antro tipo diabetą). Remiantis biobanko sukaupta informacija, gydytojas tokiu atveju galės pritaikyti pacientui individualizuotą prevencijos planą. Pavyzdžiui, jei biobanko duomenys parodys, kad tam tikroje populiacijoje yra dažna BRCA1 geno mutacija, gydytojas galės pasiūlyti ankstyvą krūties vėžio patikrą. Tai leis skirti tikslingus tyrimus ar vaistus.

Biobanko duomenys gali padėti kurti algoritmus ar rizikos modelius, kuriuos gydytojas galės naudoti kasdienėje praktikoje. Tarkime, remiantis Jungtinės Karalystės biobanko patirtimi, jau kuriami širdies ligų rizikos skaičiuotuvai, integruojantys genetinius ir gyvenimo būdo duomenis. Šeimos gydytojas galės greičiau identifikuoti rizikingus pacientus ir siųsti juos specialistams“, – pažymi prof. V. Kasiulevičius.