Kryžminių raiščių operacija gali palaukti?

Kelio sąnario kryžminių raiščių pažeidimas yra viena dažniausių sportinių traumų. Daugeliui jauno amžiaus pacientų siūloma ankstyva operacija ir kryžminių raiščių plastika, siekiant grąžinti  mobilumą ir išvengti vėlyvų komplikacijų - kelio sąnario artrozės. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad operacija nėra efektyvi vėlyvų komplikacijų profilaktikai.

Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta

Švedijos mokslininkai atliko tyrimą su 121 pacientu, kurie buvo po traumos suskirstyti į dvi grupes. Vienoje grupėje ligoniai buvo operuojami ir skiriama intensyvi reabilitacija. Kitoje grupėje pacientai buvo gydomi intensyvia fizioterapija, o operacija atliekama tik tuo atveju, jei buvo nustatomas sąnario nestabilumas arba pacientas pats pageidavo būti operuojamas.

Iš stebėjimui atrinktų 59 ligonių grupės stebėjimo eigoje operuota buvo 30 pacientų. Abiejose grupėse nenustatyta jokių sąnario funkcijos skirtumų, padidėjusios artrozės išsivystymo rizikos. Dėl nedidelio tiriamųjų skaičiaus nepavyko nustatyti statistiškai reikšmingo skirtumo, taip pat lieka neaišku, ar vėlesnė operacija nepadidina vėlyvų komplikacijų rizikos.

Kuo ilgiau neoperuojama – tuo daugiau pažeidžiamas sąnarys

Klaipėdos universitetinės ligoninės Sporto traumų sektoriaus vadovas gydytojas ortopedas traumatologas Markas Fiodorovas paaiškino, kad priekinio kryžminio raiščio plyšimai - viena iš dažniausiai pasitaikančių kelio sąnario patologijų. Daugeliu atvejų trauma įvyksta sportuojant. Priekinių kryžminių raiščių pažeidimai sukelia priekinį ir šoninį nestabilumą, skausmą, dėl kurio sumažėja ligonių fizinis aktyvumas, pablogėja gyvenimo kokybė. Sumažėjus krūviui, nyksta šlaunies raumenys, o tai turi reikšmės simptomų išryškėjimui. Šie raiščiai  savaime nesugyja, be jų aktyviai sportuoti (pvz.: slidinėti, žaisti krepšinį, futbolą) neįmanoma. Be to, ilgainiui kiekvienas nestabilumo epizodas žeidžia kremzles, meniskus.

Gydytojo, per metus atliekančio apie 150 priekinių kryžminių raiščių plastikos operacijų, darbo praktika parodė, kad kuo ilgiau pacientas, kuriam plyšę priekiniai kryžminiai raiščiai, vaikšto, tuo sąnarys daugiau pažeidžiamas.

„Šiuo metu pasaulyje nediskutuojama,  ar operuoti plyšusį priekinį kryžminį raištį, ar ne, tai nustatyta prieš daugelį metų. Diskusijos vyksta dėl to, kokiu būdu tai daryti - vieno pluošto ar dviejų ir kokia fiksacija geriausia. Fizioterapija neatkuria pažeistų anatominių struktūrų. Jei žmogus nori grįžti į normalų aktyvų gyvenimą, kaip ir prieš traumą, tai yra tikslinga atlikti priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operaciją“, -  sakė M. Fiodorovas.

vlmedicina.lt

Šaltiniai

Frobell et al. A randomized trial of treatment for an acute anterior cruciate ligament  tear. NEJM 2010, 363, 331-42

Frobell et al. Tratment of acute anterior cruciate ligament tear: a five year outcome of randomized trial. BMJ 2013, 346.