Kūdikio miego mioklonijos: krūpčiojimas, trūkčiojimas, skėsčiojimas rankutėmis

Klausimas. Nerimauju dėl savo dukros, kuriai greitai bus 11 mėn. Prieš kurį laiką prieš užmigdama, o kartais ir miego metu ji pradėjo stipriai krūpčioti, trūkčioti, skėsčioti rankytėm ir pan. Kai jai buvo 5,5 mėn. šiuo klausimu konsultavomės su vaikų neurologe, darėmės EEG, bet nieko blogo tyrimas neparodė. Kurį laiką tokie krūpčiojimai buvo aprimę, tačiau jie vėl atsinaujino ir yra stipresni. Kartais ji nuo jų išsibudina, bet neverkia... Žinau, kad ir suaugę prieš užmigdami kartais krūpteli, tačiau mano dukra krūpčioja 10-15 min., kartais sukrūpčioja tik kartą, kartais gali ir kelis kartus sukrūpčioti. Būna dienų, kai miega pakankamai gerai, o būna - kai visą laiką trūkčioja galūnės ir ji pati miega labai blogai. Neurologė minėjo, jog tai miego mioklonijos ir jos yra išaugamos, tačiau man labai neramu, nes, kaip ir minėjau, viskas buvo aprimę, o dabar atsinaujino su didesne jėga. Ar vertėtų apsilankyti pas neurologą dar kartą? Ar tai vis dėlto gali būti susiję su pačia raida, miego regresu, dienos įspūdžiais, naujais įgūdžiais ir pan.? Jolanta.

Reklama

Atsako gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė

Gerybinės kūdikių miego mioklonijos (arba gerybinės naujagimių miego mioklonijos) – tai judesių sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 15 gyvenimo dienų. Jam būdingi ritmiški arba neritmiški staigūs galūnių, dažniau rankų, patrūkčiojimai, kurie apima abi kūno puses, bet gali būti ir vienoje pusėje. Gerybinės kūdikių miego mioklonijos pasireiškia tik miego metu ir pasikartoja 2–3 trūktelėjimų per sekundę dažniu. Serijomis mioklonijos gali kartotis 1–15 minučių ar net iki valandos.

Pastebėta, kad gerybines miego mioklonijas gali išprovokuoti kūdikio supimas, netikėtas garsas ar prisilietimas, netgi važiavimas automobiliu. Kartais patys tėvai pastebi, kokie veiksniai išprovokuoja kūdikio trūkčiojimus, ir išmoksta jų vengti arba kūdikį pažadina, tarkim, atsargiai pakeisdami sauskelnes. Pažadinus vaiką mioklonijos liaujasi – šis požymis yra itin svarbus nustatant diagnozę, t. y., gerybinių miego mioklonijų nebūna vaikui būdraujant.

Daugeliui kūdikių miego mioklonijos praeina per pirmuosius metus (dažniausiai iki 6–7 mėnesių), bet retais atvejais jos gali išlikti ir vyresniems vaikams, net iki 3–4 metų. Manoma, kad gerybinės kūdikių mioklonijos pasireiškia vienam-trims iš 1000 naujagimių. Nors mokslininkai pripažįsta, kad realus šio judesių sutrikimo mastas nežinomas, kadangi vyresni vaikai miega atskirai ir tėvai patrūkčiojimų nebepastebi.

Be abejo, svarbu atskirti, ar šios mioklonijos nėra epilepsijos požymis. Nuo epilepsijos priepuolių mioklonijos skiriasi tuo, kad jų metu nėra žvilgsnio nuokrypio, burnos judesių, nesustoja kvėpavimas, nepasikeičia odos spalva, vaikas būna užsimerkęs ir neverkia. Vaikų neurologas apžiūrėdamas kūdikį neranda jokių požymių, leidžiančių įtarti nervų sistemos pažeidimą ar raidos sutrikimą. Gerybinių miego mioklonijų atveju nenustatoma pakitimų encefalogramoje ar vaizdiniuose galvos smegenų tyrimuose. Ilgalaikių stebėjimų duomenys rodo, kad vaikams, kūdikystėje patyrusiems miego mioklonijas, epilepsijos rizika nėra didesnė nei kitiems. Pastebėta, kad vaistai nuo epilepsijos gerybinių miego mioklonijų negydo, o kai kuriais atvejais situaciją net pablogina.

Kadangi skaitytoja laiške nurodo, kad atsinaujinę krūpčiojimai atrodo stipresni, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dar kartą. Prieš vaikų neurologo konsultaciją patartina nufilmuoti keletą paroksizmų, kad konsultacijos metu gydytojas galėtų peržiūrėti vaizdo įrašus ir įvertinti krūpčiojimų pobūdį. Taip pat svarbu, kaip progresuoja mergaitės raida, kaip ji įgyja naujų įgūdžių, ar neturi neurologinėms ligoms būdingų požymių – pagal tai bus galima nuspręsti dėl tolesnio tyrimų plano.