Kur slypi intelekto šaknys?

Pavartę žodynus, galime rasti tokią žodžio „intelektas“ reikšmę – tai galimybė išmokti, suprasti, susidoroti su naujomis situacijomis. Arba sugebėjimas pritaikyti žinias keičiantis aplinkai bei gebėjimas mąstyti abstrakčiai. Dar kitur intelektas apibrėžiamas kaip geba kaupti žinias ir jomis pasinaudoti.

Reklama

Nors šie apibrėžimai neabejotinai taikomi žmogui, intelektu pasižymi ne tik jis, bet ir gyvūnai. Jiems intelektas dažniausiai reikalingas išgyvenimui. Tačiau žmogus – labiau pažengęs ir išsivystęs sutvėrimas, kurio aukštesnio lygio intelektas siejamas su geresne ekonomine bei sveikatos padėtimi bei daugeliu kitų kokybiško šiuolaikinio gyvenimo rodiklių.

Tačiau kur rasti tą intelektą ar kaip jo įgyti? Gal įmanoma padidinti intelekto atsargas?

Nors ilgą laiką intelektas sietas su paveldėjimu, tyrimai, nagrinėję šį ryšį, nebuvo visiškai tikslūs ir patikimi. Tačiau žurnale „Nature Genetics“ aprašomo tyrimo metu atrasti net 52 genai, susiję su intelektu. Iš jų 40 buvo naujai atrasti genai. Tyrime dalyvavo per 80 tūkst. žmonių, pasitelkti inovatyvūs analitinį intelektą pamatuojantys metodai ir testai.

Ką pavyko atrasti? Be 40 naujų su intelektu susijusių genų, pastebėtas ir įdomus ryšys. Daugiausiai įtakos intelektui turintys genai vaidina svarbų vaidmenį ne tik intelekto formavimosi procese, bet ir nervų sistemos išsivystyme, reguliacijoje bei apoptozėje – natūralioje ir būtinoje vystymuisi ląstelių mirtyje. Tai galėtų reikšti, kad žmogaus intelektas priklauso nuo genų ir molekulinių mechanizmų, atsakingų už nervų sistemos vystymąsi ir atsinaujinimą.

O kaipgi kiti faktoriai? Ar yra šansų, neturint „protingų“ genų, ko nors pasiekti gyvenime ir pasižymėti aukštu intelektu? Mokslininkai nenuneigia išorinių faktorių įtakos – auklėjimo, švietimo mokykloje, aukštojo išsilavinimo, sveiko ir sąmoningo gyvenimo būdo praktikavimo. Tačiau šiandien kaip niekada aišku (ir įrodyta), kad didžiausią įtaką vis dėlto turi genai.

Bet kokiu atveju – neverta nusiminti. Intelektas turi įvairias formas ir išraiškos būdus. Yra nemažai mokslininkų, menininkų ir apskritai garsių žmonių, kurie buvo vertinami kaip itin aukšto intelekto individai, tačiau turėjo savų keistenybių. Pavyzdžiui, genialusis Albertas Einšteinas užmiršdavo kelią namo po darbo. Mocartas vos per plauką išlaikė Bolonijos filharmonijos akademijos egzaminus, nes jo genialumo ribos buvo platesnės nei į griežtus rėmus suspausti testai.