Kur sveikiau gyventi: mieste ar kaime?

Pasakyk, kur gyveni, ir aš pasakysiu, ar tu sveikas, kokiomis ligomis sergi ar gali susirgti ateityje. Atrodo šiek tiek nerealu? Nors specialistai vengia daryti išvadas, kol neatlikti išsamūs moksliniai tyrimai, tam tikras tendencijas galima užčiuopti. 

Reklama

Remiantis statistiniais duomenimis, sveikiausi žmonės gyvena Kelmėje, o labiausiai ligos puola panevėžiečius. Dažniau serga ir kitų didžiųjų miestų, pramonės centrų gyventojai. Kai kurie regionai išsiskiria pagal tam tikrų ligų paplitimą. 

Lietuvos sergamumo geografijos žemėlapio formavimasis susijęs ne tik su oro, vandens bei dirvožemio užterštumu (aplinka net 20 proc. lemia mūsų sveikatą), bet ir su geologiniais faktoriais, kurie vadinami „tyliąja“ gamtine aplinka.

Susirgimų statistika skiriasi net du kartus

Kelmės rajone sergamumas kvėpavimo ligomis yra žymiai mažesnis nei visoje šalyje, rečiau sergama ir kraujotakos sistemos ligomis, piktybiniais navikais. 1000-čiui suaugusiųjų 2011 m. teko 919,94 naujai registruoti susirgimo atvejai, Lietuvoje užregistruota dvigubai daugiau susirgimų.

Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė, Socialinių reikalų ir sveikatos komiteto pirmininkė Alma Monkauskaitė neabejoja, kad kelmiškiai sveikiausi Lietuvoje: „Turime švarią aplinką, nes rajone mažai pramonės, katilines biokuru kūrename. Geriame neblogos kokybės vandenį“.

Didžiausias oro teršėjas – transportas, o šildymo sezono metu privačios gyvenamosios valdos, jų gyventojai dažniausiai kūrena malkas arba anglis. „Manau, kad įtakos turi ir sveikas gyvenimo būdas, kurį ne vieną dešimtmetį rajone propaguojame“, - priduria pašnekovė.

Rajone yra problemų su padidintu fluorido kiekiu vandenyje, dėl to ypač kenčia vaikų dantys. Šiuo metu atliekama geologinė galimybių studija ieškant gręžinių, kuriuose jis būtų mažesnis. Vanduo iš jų pirmiausiai būtų nukreipiamas į mokyklas.

Lemia ne tik aplinkos tarša

Suaugusių Panevėžio miesto gyventojų sergamumas, užregistruotas ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose didesnis nei šalyje ir lyginant su Panevėžio apskritimi. Jei 2010 m. vienam asmeniui teko 7,17 apsilankymo pas gydytoją, tai 2011 m. – 7,74.

Panevėžio savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Indrė Čaikinienė nelinkusi sieti didelio sergamumo vien tik su užteršta aplinka: „Mūsų skaičiavimais, daugėja ir profilaktinių apsilankymų pas gydytojus, jie sudaro net 10,5 proc.“.

Pasak pašnekovės, visuomenės sveikatos specialistai stebi ir vertina miesto maudyklų, geriamo vandens kokybę bei triukšmo lygius. Maudyklų vanduo tik kelias dienas per metus neatitiko normų, geriamas vanduo buvo geras. Oro tarša nevertinama, todėl komentuoti jos galimą įtaką sveikatai specialistė nesiryžo.

„Panevėžiečiai dažniau serga kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujotakos ligomis. Sunku įvardyti vieną priežastį. Atrodo, šviečiame žmones, skatiname sveikai gyventi, tačiau tai ilgai trunkantis procesas, rezultatai išryškėja negreitai“, - aiškina I.Čaikinienė.

Sukelia tam tikras ligas

Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, aplinkos oro užterštumas didina sergamumą kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis, pablogina sergančiųjų jomis būklę, silpnina imunitetą, teigia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės

sveikatos administratorė Alina Rogoža.

Didžiausią rūpestį keliantys oro teršalai yra kietosios dalelės, anglies monoksidas, azoto dioksidas, sieros dioksidas, ozonas, lakūs organiniai junginiai, sunkieji metalai.

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema.

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių. Ir ilgalaikis, ir trumpalaikis jų poveikis neigiamas.

Atlikti epidemiologiniai moksliniai tyrimai rodo, kad kietųjų dalelių poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų. Kietosios dalelės neturi koncentracijos slenksčio, todėl neigiamas jų poveikis sveikatai gali būti juntamas ir jų koncentracijai nepasiekus nustatytos ribinės vertės.

Išryškėja dideli skirtumai

Kaip tik lyginant kvėpavimo, kraujotakos ir piktybinių navikų sergamumo paplitimą miestuose ir rajonuose išryškėja, jog šios ligos dažniausiai labiau atakuoja ten, kur aplinka labiau užteršta. Yra ir išimčių, tačiau įvertinti jų priežastis sudėtinga dėl to, kad trūksta duomenų, tyrimų. Aplinkos tarša silpnina imunitetą, dėl to dažniau sergame.

Higienos instituto duomenimis, 2011 m. apskričių ir savivaldybių gyventojų sergamumo rodiklis pagal tai, kiek susirgimų užregistruota ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose 1 tūkst. gyventojų Lietuvoje siekė vidutiniškai 1982. Mažiausias jis buvo Kelmės rajone – tik 1006.

Didžiausias – Panevėžyje, 2505. Didieji miestai pagal šį rodiklį su nežymiais skirtumais išsidėstę tokia tvarka: Kaune 2180, Klaipėdoje 2165, Vilniuje 2163, Šiauliuose 2099. Panašus sergamumo paplitimas ir pramonės centruose: Jonavoje 2247, Mažeikiuose 1901, Kėdainiuose 1857, Akmenėje 1732.

Vertinant pagal sergamumą piktybiniais navikais „pirmauja“ Varėna, Rokiškis ir Molėtai (733, 695 ir 684 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Didžiuosiuose miestuose šis rodiklis taip pat nemažas: Vilniuje ir Kaune 605, Panevėžyje 596, Šiauliuose 493, Klaipėdoje – 455 atvejai.

Pramonės centruose sergamumas piktybiniais navikais šiek tiek mažesnis nei didmiesčiuose, išskyrus Kėdainius. Mažiausiai šios ligos paplitusios Neringoje (273 atvejai) ir Birštone (269). Kituose kurortuose - Druskininkuose ir Palangoje jų skaičius šokteli iki 551 ir 601, beveik tiek, kiek didžiuosiuose miestuose.

Kvėpavimo ligos labiausiai vargina trakiškius, šiauliškius, panevėžiečius. Panaši situacija Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, pramonės centruose. Mažiausiai jomis serga Kelmės ir Pakruojo gyventojai. Pagal kraujotakos sistemos ligų paplitimą pirmas vietas užima Kazlų Rūda ir Lazdijai, paskutines - Neringa ir Kelmė. Kaunas ir Šiauliai pralenkia sostinę.

Pirmauja didieji miestai

Miesto, kuriame labiausiai užterštas oras titulu dalijasi Vilnius, Kaunas ir Šiauliai. Nedaug atsilieka ir Panevėžys. Klaipėdoje jis dažniau nei kituose didžiuosiuose miestuose švaresnis, sako Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė.

Šiuose miestuose didžiausi transporto srautai, susikoncentravusi pramonė, energetikos objektai.

Įtakos turi ir geografinė padėtis: Panevėžyje tankesnis užstatymas, teršalai sunkiau išsisklaido dėl nepalankių vėjų. Uostamiestyje gelbsti jūros kaimynystė, ten oras drėgnesnis, vėjuotas, teršalai greičiau išblaškomi.

Nevienoda padėtis būna ir skirtinguose to paties miesto rajonuose: lemia jo vieta, gatvių tinklo ir užstatymo tankumas. Blogiausia situacija didžiuosiuose

miestuose yra prie didžiųjų automagistralių, centre, kur daug namų, trukdančių kenksmingoms medžiagomis išsisklaidyti.

Jų priemiesčiuose užteršimas gali būti gerokai mažesnis. Tai priklauso ir nuo oro sąlygų, sezono, kitų faktorių. Jei tame priemiestyje daug individualių namų, kūrenamų kietuoju kuru, žiemą jie gali būti labiau užteršti nei centras, ypač kai labai šalta ir giedra, atkreipia dėmesį specialistė.

Dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku oro kokybė gali labai pablogėti ir kaimo vietovėse ar miesteliuose, kuriuose nėra nei įmonių, nei transporto gausos. Mažesniuose miestuose (pvz. Šiauliai) oro užterštumas gali padidėti dėl nenuvalytų, nesuremontuotų duobėtų, neasfaltuotų gatvių.

Lemia veiksnių visuma

Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose bei Akmenėje mažiau transporto, tačiau labiau teršia pramonės įmonės. Nors nustatytų išmetimų normų jos ir neviršija, kartais šiuose miestuose teršalų koncentracija būna didesnė nei sostinėje, žiemą tam įtakos turi ir šildymas kietu kuru.

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas atkreipia dėmesį, kad ir kaime yra specifinių oro taršos šaltinių, tokių kaip gyvulininkystės ar paukštininkystės fermos, kurios teršia aplinką amoniaku. 

D.Perkausko duomenimis, teršalų emisijos pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjo Jonavoje, taip pat Kėdainiuose užsidarius keletui senų įmonių. Šiuo metu didžiausios emisijos fiksuojamos Mažeikiuose, kur veikia įmonė „Orlen Lietuva“ bei ją aptarnaujanti Mažeikių elektrinė.

Oro tarša matuojama ir kaimo vietovėse: Dzūkijos, Aukštaitijos bei Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, Preiloje. Čia, gamtos prieglobstyje, oras tikrai švarus. Pasak Z.Šlienės, didžiausias ozono kiekis šiemet buvo užfiksuotas Dzūkijoje ir Aukštaitijoje, Žemaitijoje mažiau. Preiloje, Aukštaitijoje ir Dzūkijoje matuojami ir sieros bei azoto dioksido kiekiai. 

Sieros dioksido koncentracija būna panaši, azoto dažniau būna didesnė Žematijoje, manoma, kad tai susiję su meteorologinėmis sąlygomis – čia dažniau lyja, o šie teršalai pernešami su lietumi. Tačiau minėtų teršalų koncentracijos labai mažos, lyginant su fiksuojamomis didžiuosiuose miestuose ir pramonės centruose bei ribinėmis vertėmis. Jie atkeliauja iš ten su pernašomis.

Situacija nėra tokia bloga

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2011 m. aplinkos oro užterštumo lygis buvo žemesnis nei 2010 m. Sumažėjo kietųjų dalelių, kai kurių sunkiųjų metalų bei policiklinių aromatinių angliavandenilių, tačiau padidėjo tokių teršalų kaip sieros dioksidas, anglies monoksidas, benzo(a)pirenas koncentracijos aplinkos ore. 

Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija Vilniaus Žirmūnų, Kauno Petrašiūnų ir Šiaulių oro kokybės tyrimų stotyse viršijo šiam teršalui nustatytą siektiną vertę (1 ng/m3), kurios įsigaliojimo data - 2012 m. gruodžio 31 d. Siektina vertė, nustatyta arseno, kadmio, nikelio koncentracijos metiniam vidurkiui, nebuvo viršyta nė vienoje stotyje.

Kietųjų dalelių koncentracija visuose didesniuose miestuose, kur tiriama oro kokybė, viršijo paros ribinę vertę. Daugiausia viršijimų užfiksuota didžiuosiuose miestuose prie intensyvaus eismo gatvių bei tankiai apstatytuose rajonuose. 

Tiesa, žmonių sveikatos apsaugai nustatytas reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija 50 μg/m3 negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus, nebuvo pažeistas. Šiemet per 10 mėn. vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija Vilniaus stotyje viršyta 27, Šiauliuose – 25, Kaune - 20, Klaipėdoje - 22, Panevėžyje – 18 dienų.

Kenkia ir užterštas vanduo

Vandens tarša taip pat neigiamai veikia žmogų –

nitratai blokuoja deguonies pernešimą į audinius, valgant žuvį, pagautą užterštame vandenyje, į žmogaus organizmą patenka ir jame kaupiasi sunkieji metalai, patvarieji organiniai teršalai, dažniausiai vadinami dioksinais.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorės Natalijos Šliachtič, dažniausiai Lietuvoje vandenį teršia gyventojų ir pramonės nuotekos (kanalizacija), lietaus nuotekos, kurios dažniausiai nėra valomos.

Todėl į vandens telkinius su jomis ypač gyvenvietėse, kur nemažai automobilių patenka naftos produktai, sunkieji metalai. Ne visose (ypač mažose) gyvenvietėse yra valymo įrenginiai. Be to, jie ne visada pašalina visas taršias medžiagas, akcentuoja specialistė.

Prieš keletą metų atlikus tyrimus daugiausiai upių nuosėdose rasta naujosios kartos teršalų - ftalatų (Neryje, Nemune, Šventojoje, Dysnoje, Akmenoje, Klaipėdos kanale, Siesartyje, Nevėžyje, kt.), alavo, bromintų degumą mažinančių junginių.

Vandens taršą didina trąšų, pesticidų naudojimas. Dėl taršos iš žemės ūkio daugiausiai kenčia vidurio Lietuvos upės. Nuo tarptautinių teršalų - Neris ir Nemunas. Dažniausiai iš kaimynų atplaukia organinių medžiagų, fosforo, azoto. Visi šie teršalai neigiamai veikia mūsų sveikatą.

Negalima tiesiogiai gretinti

„Aplinkos taršos neigiama įtaka žmogaus sveikatai įrodyta. Peršasi išvada, kad tuose regionuose, kuriuose daugiau pramonės įmonių, tankesnis automobilių kelių tinklas, intensyvesnė žemdirbystė ar gyvulininkystė, prastesni ir gyventojų sveikatos rodikliai“, - sako Liuda Ciesiūnienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė.

„Tačiau tiesiogiai gretinti vienų ar kitų regionų oro, vandens ar dirvožemio taršos rodiklius su to regiono gyventojų sveikatos rodikliais ir jų pokyčiais negalima“, - įspėja L.Ciesiūnienė. Pasak jos, norint rasti ryšį tarp konkrečių aplinkos teršalų sumažėjimo ar padidėjimo ir gyventojų sveikatos pokyčio, turi būti atliktas išsamus mokslinis tyrimas.

Jis padėtų įvertinti ir visus kitus veiksnius, darančius įtaką gyventojų sveikatai. Pavyzdžiui: regiono populiacijos vidutinį amžių, materialinės gerovės skirtumus, socialines sąlygas, atstumą iki gydymo įstaigų ir pan. Atokesnių rajonų gyventojai dažniau nedirba, jiems nereikia nedarbingumo lapelių, ir sunegalavę rečiau kreipiasi į gydytojus.

Gyventojai gana dažnai migruoja iš vienos gyvenamosios vietos į kitą Lietuvoje, išvyksta į užsienį, o aplinkos taršos poveikis pasireiškia per ilgesnį laiką. Todėl kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos ne taip lengvai susiejamos su konkretaus taršos šaltinio poveikiu.

Be to, taršos šaltinis gali būti prie pat rajonų ribos ir dėl gamtinių ir kt. sąlygų daryti neigiamą įtaką kaimyninio rajono gyventojų sveikatai. Todėl tiek oro, tiek ir kiti aplinkos taršos rodikliai gali įtakoti ne vieno, o keleto rajonų ar net visos šalies sveikatos rodiklius, tikina pašnekovė.