Praėjus mėnesiui nuo sutarčių dėl onkologinės pagalbos pasirašymo, Kauno klinikose įvyko pasitarimas dėl tolesnio bendradarbiavimo su Kauno krašto bei kitomis ligoninėmis. Planuodama kitų metų darbus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) norėjo išgirsti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų nuomonę dėl būsimų projektų, kurie pagerintų pagalbą insulto ir miokardo infarkto atveju.
Susitikimo metu Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Arvydas Skorupskas išklausė Kauno klinikų ir kitų ligoninių atstovų pasiūlymus dėl integruotos sveikatos priežiūros paslaugų plėtros bei nacionalinės ir regioninės sveikatos priežiūros strategijos rengimo. Pagrindinis strategijos tikslas – gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, mažinti sveikatos priežiūros netolygumus onkologijos, kardiologijos, neurologijos ir vaikų ligų srityje bei užtikrinti reikiamą infrastruktūrą numatytiems tikslams pasiekti.
Kalbėdamas apie integruotos sveikatos priežiūros plėtrą, A. Skorupskas džiaugėsi sėkmingai onkologinės pagalbos klasterio veikla. Pasak ministro patarėjo, per pirmąjį mėnesį klasteris Lietuvai atsipirko su kaupu – nustačius ankstyvos stadijos vėžį, bus išgelbėtos 3 gyvybės. Susirinkusiesiems pristatyti pirmieji onkologinės pagalbos prieinamumo Kauno krašto gyventojams gerinimo ir ligonių srautų valdymo bandomojo projekto rezultatai. Iš viso per mėnesį Kauno klinikų specialistai išvykose konsultavo 151 pacientą: 24 konsultacijas atliko chirurgai, 85 – onkologai, 42 – dermatovenerologai. Iš konsultuotų pacientų 57 proc. rekomenduoti tyrimai, 33 proc. – tolesnis stebėjimas, dešimtadaliui paskirtas gydymas. Į regionus atvykę specialistai ne tik konsultavo ligonius, bet ir susitiko su vietos ligoninių administracija ir gydytojais, aptarė, kaip būtų galima pagerinti konsultacijų kokybę ir efektyvumą.
SAM pasiūlė formuoti klasterį, sukurti efektyvesnės neurologinės pagalbos insulto ištiktiems pacientams modelį ir jį išbandyti Kauno krašte. Per metus Lietuvoje insultas ištinka apie 20 tūkst. žmonių, iš jų 3 tūkst. miršta. Didžiulę naštą sveikatos priežiūros sistemai lemia ilga šių pacientų gydymo stacionare trukmė ir sunkus neįgalumas. Sveikatos apsaugos išlaidas dėl insulto būtų galima sumažinti diegiant mokslo įrodymais pagrįstas kompleksines diagnostines, gydymo ir antrinės profilaktikos priemones.
Kauno klinikų Integruotos sveikatos priežiūros tarnybos vyresnysis specialistas Henrikas Čeida pristatė teisines, mokslines, administracines prielaidas vykdyti ūminio galvos smegenų insulto ištiktų pacientų srautų efektyvesnio valdymo bandomąjį projektą. Neurologijos klinikos vadovė prof. Daiva Rastenytė pabrėžė, kad galvos smegenų insultas yra pati sunkiausia ir labiausiai invalidizuojanti širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Vidutinis standartizuotas mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų rodiklis Lietuvoje beveik du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Didelį susirūpinimą turėtų kelti tai, kad per trisdešimt metų mirtingumas nuo galvos smegenų kraujotakos ligų Lietuvoje nesumažėjo nė vienu procentu.
Ūminio insulto gydymas dėl labai greito ir negrįžtamo galvos smegenų pažeidimo reikalauja ypatingo operatyvumo, kuris įmanomas tik koordinuojant ir integruojant įvairių lygių tarnybų ir specialistų veiklą į vieningą, aiškiai apibrėžtą ir darniai funkcionuojančią sistemą, užtikrinančią šiuolaikinius standartus atitinkantį ūminio insulto gydymą visiems (ne tik didžiųjų miestų) gyventojams. Įtarus arba diagnozavus insultą, pacientai turi būti laiku siunčiami į artimiausią gydymo įstaigą, kur yra galimybės patikslinti insulto diagnozę ir suteikti būtinas medicinos paslaugas.
„Sisteminė trombolizė ištikus išeminiam insultui yra efektyvi, jeigu pradedama per pirmąsias 4,5 val. nuo išeminio insulto pradžios, tačiau kuo anksčiau taikome šį gydymą, tuo geresnių rezultatų galime tikėtis, – mokslininkų rekomendacijas priminė prof. D. Rastenytė. – Esant neefektyviai sisteminei trombolizei, specializuotuose centruose turi būti galimybė atlikti intraarterinę trombolizę arba trombektomiją“.
Kad būtų galima pradėti įgyvendinti insultų klasterio projektą, Kauno klinikos su partneriais turėtų suderinti ligoninių aptarnavimo teritorijas ir pasirašyti sutartis. SAM turėtų pakeisti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarką, patikslinti pacientų siuntimo į atitinkamo lygio ligoninę tvarką ir aprobuoti galvos smegenų insulto diagnostikos, gydymo, profilaktikos ir reabilitacijos metodiką.
Kardiologijos klinikos prof. Rimvydas Šlapikas kalbėjo apie prieinamos ir kokybiškos pagalbos įvykus miokardo infarktui su ST segmento pakilimu galimybes, sveikatos priežiūros netolygumus sukeliančias priežastis, kurios susijusios su mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Praktika rodo, kad vien ekspertų parengtų rekomendacijų, skirtų širdies ir kraujagyslių ligų gydymui bei profilaktai, nepakanka. Prof. R. Šlapikas atkreipė dėmesį į Europos kardiologų draugijos iniciatyva vykdyto tyrimo EUROASPIRE III (angl. European Action on Secondary and Primary prevention by intevention to Reduce Events) duomenis. Šio tyrimo metu siekta įvertinti profilaktikos veiksmingumą pacientams, jau patyrusiems miokardo infarktą ar širdies operaciją. Daugelis Lietuvos rodiklių buvo vieni blogiausių iš visų tyrime dalyvavusių šalių: mažiausias aspirino, antilipidinių vaistų vartojimas, lietuviams nustatyta didžiausias cholesterolio koncentracija, blogiausia arterinio kraujospūdžio kontrolė. Kalbėdamas apie pagalbos sistemą miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prof. R. Šlapikas pabrėžė visų grandžių darbo suderinimą, kad bet kurioje Lietuvos vietoje gyvenančiam pacientui būtų laiku suteikta reikalinga pagalba.
Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms prof. Žilvinas Padaiga susirinkusius profilinių klinikų vadovus ir kitų ligoninių atstovus kvietė aktyviai dalytis idėjomis, kad ministerijai būtų galima pateikti bendrą nuomonę, kaip įtraukti ir stiprinti visas pagalbos grandis, nė vienos neišskiriant kaip stipriausios.
LSMU ligoninės Kauno klinikų informacija