Kuris tyrimas – kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas – tikslesnis? (6)

Klausimas. 2012 m. man darytas stuburo srities (kaklo) magnetinio rezonanso tyrimas. Šiuo metu, pablogėjus būklei, neurologė siunčia išsitirti kaklo sritį kompiuterinės tomografijos aparatu. Sakiau, kad vėl noriu pakartoti tik magnetinio rezonanso tyrimą (dėl mažesnės apšvitos, nes sergu lėtine liga – sistemine raudonąja vilklige ir man jau atlikti 6 magnetinio rezonanso tyrimai (kelių, stuburo dalies, galvos) per 3 metus, o neurologė, mano nuostabai, pakomentavo, kad kompiuterinė tomografija tiksliau parodo pakitimus kaklo srityje, nors neurochirurgas 2012 m. man sakė, kad viską geriausiai parodo magnetinis rezonansas. Kuris tyrimas tikslesnis kaklo sričiai? Jurgita, 36 m.

Atsako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tomografijų skyriaus vedėjas gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas

Stuburo kaklinei daliai ištirti kasdienėje klinikinėje praktikoje taikomi abu minėti tyrimai - tiek kompiuterinė tomografija (KT), tiek magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Kaip pirmo pasirinkimo metodas dažniausiai renkamasi KT. Šis tyrimas gerai parodo kaulinio stuburo bei tarpslankstelinių diskų būklę, atliekamose rekonstrukcijose galima įvertinti tarpslankstelines angas. KT tiksliai įvertinami degeneraciniai pakitimai stuburo slanksteliuose bei tarpslanksteliniuose sąnariuose. Metodo trūkumai – jonizuojančioji spinduliuotė, sudėtingas nervinių struktūrų (nugaros smegenų ir nervinių šaknelių) vertinimas, esant trumpam kaklui ar plačiai pečių juostai - komplikuotas apatinės stuburo kaklinės dalies vertinimas. MRT - nėra jonizuojančiosios spinduliuotės, pečių juosta ir kaklo ilgis neturi įtakos tyrimo kokybei. Šio tyrimo metu mes galime įvertinti nugaros smegenų ir nervinių šaknelių būklę, taip pat pakitimus slankstelių kaulų čiulpuose. Tačiau pačių kaulinių struktūrų vertinimas nėra toks tikslus. Rekonstrukcijų nebuvimas (yra atliekamos kelių krypčių fiksuotos sekos, kurių plokštumos vėliau pasikeisti negalima) riboja degeneracinių pakitimų vertinimo tikslumą, ypač esant stuburo šoniniam iškrypimui (skoliozei). Apibendrinant - KT tikslingesnis vertinant stuburo degeneracinius pakitimus ir su tuo susijusias ligas, o MRT - esant nugaros smegenų, jų dangalų, šaknelių pokyčiams, navikinei patologijai. Diskų išvaržas pakankamai tiksliai nustato abu metodai, tačiau MRT geriau parodo santykį su gretimom struktūrom (pvz.: nervinėm šaknelėm), todėl priešoperaciniam ištyrimui neurochirurgai renkasi MRT.

Jūsų atveju klinicistas turėtų atsižvelgti, kokia numanoma negalavimo priežastis, ir metodą parinkti pagal tai. Neaišku, dėl kokios priežasties atliktas pirmas MRT tyrimas, kokie tyrimo rezultatai, ar pakitimų nerasta, ar jie yra ir, jei yra, tai kokie. Pagal tai ir reikėtų spręsti - ar rinktis kitą metodą (KT) ieškant patologijos, ar kartoti MRT sekant buvusių pakitimų pokytį (dinamiką).