Kurtumas - nemalonus senatvinis sutrikimas

Vienas iš nemalonių senatvinių sutrikimų – kurtumas. Tyrimai rodo, kad Europos šalyse beveik trečdalio 65–74 metų ir net pusės vyresnių nei 85 m. žmonių klausa yra sutrikusi.

Kurtumo priežastys

Lietuvoje yra apie 26 tūkst. klausos negalią turinčių gyventojų. Prognozuojama, kad ateityje šių sutrikimų daugės. Pasak gydytojos otorinolaringologės Jelenos Simaškienės, klausos susilpnėjimo ar praradimo priežasčių yra daug: stiprus triukšmas, smegenų augliai, įvairių antibiotikų vartojimas, kai kurios infekcinės, genetinės ligos. „Klausa gali sutrikti persirgus virusine liga, tarkim, gripu. Dėl išsivysčiusios komplikacijos – ausų uždegimo gali būti pažeistas klausos nervas, – sakė ji. – Taip pat gali turėti įtakos įvairios ligos – cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, dažni ausų uždegimai.“

Kurtumas gali būti ir įgimtas. Statistikos duomenimis, iš tūkstančio vaikų vienas gimsta kurčias arba labai neprigirdintis, trys turi nuolatinį klausos sutrikimą, dar 3–4 mažyliams dėl kokios nors patologijos klausa sutrinka per pirmuosius gyvenimo metus. Kūdikiai gali gimti kurti dėl motinų nėštumo metu persirgtų ligų arba vartotų vaistų.

Medikų teigimu, vyresniame amžiuje klausa silpnėja dėl aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų. Klausos sutrikimas dėl senėjimo procesų, manoma, prasideda apie 25-uosius ir vis labiau stiprėja sulaukus 45 metų. Šiais laikais gana dažna klausos sutrikimų priežastis – stiprus triukšmas ar traumos.

Viena pavojingiausių ausies traumų yra būgnelio sužalojimas, sukeliamas stiprios garso bangos, staigaus slėgio pasikeitimo tarp išorinės ir vidinės ausies, smūgio per ausį. Klausą galima prarasti ir dėl vienkartinio smūginio triukšmo poveikio. Vienintelis stiprus garsas, pavyzdžiui, šūvio, gali turėti negrįžtamų padarinių – klausos praradimą ir nuolatinį ūžimą ausyse. Apkursti galima ir apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, vartojant kai kuriuos cheminius vaistus.

Palaipsniui klausa gali blogėti ir ilgą laiką klausantis labai garsios muzikos. Tai itin mėgsta vaikai, paaugliai, jauni žmonės. Daugelis jų su ausinėmis nesiskiria visą dieną, o 85 decibelų garsumo muzikos rekomenduojama klausytis ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną.

Žmogus ilgą laiką gali nejusti, kad pablogėjo klausa, nes šis procesas vystosi lėtai, be skausmo. Sutrikimą dažniausiai pastebi ne pats žmogus, o artimieji. Jie atkreipia dėmesį, kad šis pradėjo didinti televizoriaus ar radijo garsą, garsiau kalbėti. Tai požymiai, kad žmogus pradėjo prasčiau girdėti. Turintys klausos sutrikimų žmonės neretai vengia bendrauti nenorėdami pakliūti į nemalonias situacijas, praranda pasitikėjimą savimi, patiria nerimą, baimę, juos užvaldo emocinis nestabilumas, netgi gali išsivystyti depresija ar paranoja.

Koks gydymas?

Pasak klausos reabilitacijos specialisto Manto Stankūno, reikia nelaukti, kol klausos sutrikimas progresuos, ir kreiptis į medikus. Kuo anksčiau bus suteikta profesionali pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti klausą, nes klausos silpnėjimas gali baigtis visišku kurtumu. „Todėl verta pagalbos ieškoti ne vien vietinėse medicinos įstaigose, bet ir apskričių centruose, kur yra visa reikiama įranga“, – sakė M.Stankūnas. –Patvirtinta, kad kuo anksčiau kreipsitės dėl net ir nedidelių klausos sutrikimų, tuo lengviau bus įveikti šią bėdą ateityje.“

Klausos sutrikimai gydomi įvairiais metodais. Sergant klausos nervo pažeidimu skiriami hormoniniai preparatai nuo uždegimo, kitais atvejais gali būti taikoma hiperbarinės oksigenacijos (deguonies kameros) procedūra, ji pagerina klausos nervo ląstelių mitybą, skatina naujų kraujagyslių formavimąsi, aktyvina kraujotaką vidinėje ausyje. Skiriama ir kraujagysles plečiančių vaistų, ginkmedžio preparatų, ypač siekiant pagerinti senyvo amžiaus pacientų kraujotaką.

Sutrikus klausai gali padėti ir šiuolaikiniai klausos aparatai. Tinkamai parinkti ir pritaikyti, jie gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę, palengvinti bendravimą. Šiuolaikiniai modernūs klausos aparatai gerina garso kokybę, padeda suprasti kalbą. Jie maži, patogūs, paprastai valdomi. Klausos aparatus vis dar vengiama naudoti dėl psichologinių priežasčių (ką pagalvos kiti žmonės) arba tiesiog dėl to, kad klausos netekimas laikomas senatvės požymiu. Svarbiausia prisiminti, kad jie gali padėti.

Jūs galite turėti klausos sutrikimų, jei

– pastebite, kad neišgirstate kai kurių sakinio žodžių arba dažnai prašote pašnekovų pakartoti tai, ką jie kalbėjo;

dažnai pasisukate į kalbantįjį ta ausimi, kuria geriau girdite;

lengviau suprantate žmones, kai esate su akiniais ar žiūrite jiems tiesiai į veidą;

jums sunku dalyvauti grupiniuose pokalbiuose;

artimieji skundžiasi, kad per garsiai klausote radiją ar televizorių.

Jeigu nors vienas teiginys jums tinka, turėtumėte apsilankyti pas klausos specialistą ir pasitikrinti klausą.