Neseniai prestižiniame žurnale „Nature Medicine“ paskelbti duomenys verčia rimtai suabejoti plačiai reklamuojamo ir vartojamo maisto papildo L-karnitino efektyvumu. Teigiama, kad šis svoriui mesti ir raumenų masei didinti skirtas maisto papildas gali padidinti aterosklerozės riziką.
Rezultatas – vegetarų naudai
Liesas jautienos kepsnys, turintis mažai riebalų ir cholesterolio, paprastai priskiriamas gana sveikam maistui. Tačiau dideli kiekiai tokio maisto taip pat ženkliai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Pasirodo, jog žarnyne esantys mikroorganizmai taip pat svarbūs mitybai, kaip ir mūsų suvartojami maisto produktai. Bakterijos maiste esančias medžiagas paverčia visiškai kitais junginiais, kurie gali stipriai paveikti organizme vykstančius procesus.
Mokslininkai davė daug mėsoje esančio L-karnitino savanoriams, kurių dalis maitinosi įprastai, o kita dalis buvo vegetarai. Pasirodė, jog L-karnitino vartojimas padidino kraujuje trimetilamino-N-oksido kiekį - medžiagos, kuri skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse.
Tyrimai parodė, jog vegetarams netgi vartojant L-karnitiną minėtos medžiagos išsiskirdavo kur kas mažiau, negu įprasta dieta besimaitinantiems asmenims.
Taigi mokslininkai padarė išvadą, kad reguliariai vartojant mėsą žarnyne skatinamas bakterijų, L-karnitiną paverčiančių trimetilamino-N-oksidu, augimas.
Žarnyno bakterijų reikšmė
Siekdami patikrinti šią hipotezę mokslininkai ištyrė L-karnitino koncentraciją beveik 3 tūkst. širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų kraujuje. Paties L-karnitino kiekis neturėjo įtakos kraujagyslių ligų sunkumui, tačiau L-karnitino ir trimetilamino-N-oksido koncentracija kartu paėmus buvo tiesiogiai proporcinga širdies ir kraujagyslių ligų rizikai.
Tyrimuose su pelytėmis nustatyta, kad L-karnitinas didino kraujagyslių ligų riziką tuo atveju, kai pelės žarnyne turėjo normalias bakterijas. Išnaikinus žarnyno bakterijas antibiotikais, L-karnitinas aterosklerozės rizikos nebepadidino.
Dauguma straipsnių – apie L-karnitino naudą
Gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Arūnas Maksvytis atkreipė dėmesį, kad interneto paieškos sistemose visgi galima rasti kur kas daugiau straipsnių ne apie L-karnitino pavojingumą sveikatai, o apie jo naudą ir jo trūkumo žalą įvairių ligų atveju.
„Ši medžiaga ir jos forma, gaminama maisto papildo pavidalu, greičiausiai žinoma siauram ratui sportininkų, užsiimančių kultūrizmu ir fitnesu, o plačiosios masės tikrai nieko nėra apie ją girdėję ir bent jau man nėra tekę sutikti ją vartojančių pacientų“, - pasakojo medicinos mokslų daktaras.
Kas yra L-karnitinas? Kaip teigia Wikipedija, tai medžiaga, sintezuojama organizme iš amino rūgščių lizino ir metionino ir atliekanti riebiųjų rūgščių transportavimą į mitochondrijas. Tik atrastas karnitinas buvo pavadintas vitaminu Bt, nors tai nėra vitaminas tikrąja prasme.
Nemano, kad galima apsinuodyti
„Šios medžiagos yra daugelio maisto produktų sudėtyje, tačiau didžiausia jos koncentracija yra raudonoje mėsoje (pvz., 100 g jautienos yra 95 mg karnitino, o 100 ml pieno - 3,3 mg).
Apie mėsos kiekį dienos racione yra daug kartų rašyta ir kalbėta, ir žinoma apie jos įtaką kardiovaskulinei rizikai. Su maistu žmogus vidutiniškai gauna nuo 20 iki 200 mg karnitino per dieną. Vis dėlto karnitinas, kaip ir dauguma maisto papildų, neturi absoliučiai vienareikšmiškų vertinimų dėl jo vartojimo naudos ar žalos, ir jo vartojimas lieka kiekvieno individo asmeninis reikalas“, - sakė dr. A. Maksvytis ir pabrėžė nemanąs, kad karnitinu ar kitais maisto papildais galima kaip nors apsinuodyti ar kaip nors pakenkti sveikatai, nes tam turbūt jo reikėtų suvartoti sunkiai įsivaizduojamus kiekius. Be to, yra nustatyta, kad suvartojus didesnę nei 2 g dozę vienu kartu ji nepasisavinama.
„Manau, kiekvienas maisto produktas yra gerai, jei jis valgomas su saiku ir nėra susijęs su nutukimu. Maisto papildai, jei jie vartojami atsakingai ir pasikonsultavus su specialistu, neturi neigiamos įtakos sveikatai“, - sakė „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Koeth, R. A. et al. Nature Med. https://dx.doi.org/10.1038/nm.3145 2013).