Laboratorinės medicinos centras Santaros klinikose: koronavirusas pakeitė darbų apimtis

Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre atliekamų darbų nemato nei pacientai, nei jų artimieji, ši sritis nematoma ir visuomenei. Tačiau nė viena operacija, nė viena diagnostinė procedūra neatliekama be medicininių tyrimų.

Reklama

Įprasti stereotipai, kad čia dirbama su mėgintuvėliais, juose esantys skysčiai lašinami ant stiklinių plokštelių ir žiūrima į juos pro mikroskopą – jau gerokai pasenę: „Tai sudaro tik menką dalį to darbo, kokį dirba mūsų centro specialistai. Didelę dalį tyrimų atlieka laboratorinė technika, tyrimų duomenys yra siunčiami į kompiuterizuotą sistemą, kurioje juos turi įvertinti ir patvirtinti specialistas, todėl ne vien tik apie moderniąsias technologijas turime kalbėti. Žmogiškasis veiksnys yra labai svarbus, ir laboratorinės medicinos specialistas – laboratorinės medicinos gydytojas arba medicinos biologas – atsako už viso tyrimo proceso (nuo ėminio paruošimo iki rezultato, kuris perduodamas pacientą gydančiam gydytojui) įvertinimą,“ – aiškina Laboratorinės medicinos centro vadovas doc. dr. Dalius Vitkus.

Laboratorinės medicinos centre per metus atliekamas milžiniškas skaičius tyrimų – daugiau kaip 3,1 milijono. Tačiau koronavirusui atėjus į mūsų šalį darbų apimtys ėmė keistis ne dienomis, o valandomis. Vien koronavirusui nustatyti atliekami tyrimai ėmė augti tūkstančiais: kovo mėnesį atlikta 14 000, gegužės–spalio mėnesiais po 20 000–25 000, gruodžio mėnesį atlikta daugiau kaip 38 000 tyrimų.

Laboratorinės medicinos centras vienija 8 laboratorijas: Hematologijos ir bendrosios citologijos, Biochemijos, Mikrobiologijos, Klinikinės imunologijos ir kraujo perpylimo, Vaikų ligų diagnostikos, Tuberkuliozės tyrimų, Infekcinių ligų diagnostikos ir COVID-19 laboratoriją. Laboratorijose vyksta nenutrūkstamas darbas 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę – tiriami kūno skysčiai, siekiant patvirtinti ar paneigti ligas, nustatyti jų sukėlėjus.

Pandemija pakeitė Laboratorinės medicinos centro darbą

COVID-19 laboratorijos atsiradimą nulėmė tai, kad šio viruso tyrimų dėl jo pavojingumo neatliksi įprastoje laboratorijoje. Tam reikalingos atskiros aukšto saugos lygio patalpos, atskira ir labai didelius ėminių kiekius tirianti įranga. Kilus pandemijai COVID-19 laboratorija buvo įkurta per rekordiškai trumpą laiką – 2 savaites. Iš kitų Laboratorinės medicinos, Patologijos, Hematologijos ir onkologijos centrų laboratorijų pasiskolinta įranga, pakviesti dirbti jų darbuotojai, vėliau priimta keletas naujų darbuotojų. Kolektyvas buvo formuojamas savanorišku principu – ėjo tie, kas neturėjo rizikos veiksnių ir pageidavo ten dirbti. Laikui bėgant ir COVID-19 laboratoriją aprūpinus sava įranga, dalis darbuotojų grįžo į savo laboratorijas, kiti dirba tik šioje laboratorijoje arba darbą savo pagrindinėje laboratorijoje derina su darbu COVID-19 laboratorijoje.

Darbo specifika keitėsi pirmosios ir antrosios bangos metu: per pirmąją bangą buvo sustabdytos planinės ligoninės paslaugos, o skyriai perorganizuoti į COVID-19 ligai gydyti skirtus skyrius – tai ir rutininių tyrimų buvo atliekama mažiau. Tokia paslaugų perskirstymo tvarka leido perorganizuoti ir laboratorijų darbą, todėl pirmosios bangos metu daugiau dėmesio buvo sutelkta į COVID-19 laboratoriją.

Antrosios bangos metu Santaros klinikose planinių paslaugų neatsisakyta, todėl darbo krūviai labai išaugo: „Didžioji dalis ligoninės skyrių dirbo (tam buvo reikalingi visame Laboratorinės medicinos centre atliekami tyrimai), tad prisidėjus ir išaugusiam pandemijos mastui, laboratorijos darbo krūviai labai išaugo. Šiuo etapu, kai prasidėjo ir vakcinacija, prisidėjo didelis skaičius biocheminių tyrimų – prieš vakcinaciją tiriami SARS-CoV-2 antikūnai, – aiškina medicinos biologas Andrejus Coj. –Atliekamų tyrimų skaičius tiesiogiai koreliuoja su vakciną pageidaujančių gauti asmenų skaičiumi: jei nustatoma, kad asmens kraujyje yra antikūnų, jis nebus vakcinuojamas. Antikūnų tyrimai atliekami ne tik ligoninės darbuotojams, tačiau ir pacientams, tiriant veninio kraujo ėminį – tai papildomas krūvis laboratorijos darbuotojams. Per parą tenka atlikti ir daugiau nei penkis šimtus antikūnų tyrimų, tačiau papildomų darbuotojų ne tik nėra, bet dalis jų dirba COVID-19 laboratorijoje,“ – aiškina medicinos biologas Andrejus Coj. Biochemijos laboratorijoje iš veninio kraujo atliekami du skirtingi antikūnų (jie yra būtini organizmo gynybai nuo virusinių infekcijų) tyrimai: vienas jų atspindi trumpalaikį imunitetą, kitas – ilgalaikį.

Visos 8 laboratorijos atlieka specifinius tyrimus: COVID-19 laboratorijoje daromi tik SARS-CoV-2 viruso tikralaikės PGR tyrimai (paprastai tiriami nosiaryklės ėminiai), o darbas kitose laboratorijose vyksta rutiniškai, jokio atodūsio darbuose nėra ir jose. Priešingai – stacionare gydant daug sunkia COVID-19 ligos forma sergančių pacientų, jose atliekamų tyrimų poreikis taip pat yra didelis.

Žmonės, kurie persirgo koronavirusine infekcija, gali padėti šiuo metu itin sunkiai sergantiems ligoniams, tapdami imuninės kraujo plazmos donorais. Donorystės kriterijus atitinkančių asmenų kraujyje yra nustatoma, ar yra antikūnų prieš SARS-CoV-2. Tiriami antikūnai prieš vieną iš paviršinių viruso baltymų – spyglinį, kitaip vadinamą S1, per jį virusas jungiasi prie žmogaus ląstelių receptoriaus. Antikūnams blokuojant viruso susijungimą ląstelės apsaugomos nuo užkrėtimo, bet labai svarbu, kad imuninėje plazmoje antikūnų būtų daug.

Laboratorijos vedėja dr. Radvilė Malickaitė sako, kad Klinikinės imunologijos ir kraujo perpylimo laboratorijoje toks tyrimas atliekamas nuo balandžio mėnesio. Antikūnų buvimas vertinamas lyginant su tam tikra medžiaga – specialiai paruoštu žinomą antikūnų kiekį turinčiu žmogaus kraujo serumu. Tam, kad būtų įvertinta, ar tiriama plazma yra tinkama naudoti gydymo tikslu, ji laboratorijoje kelis kartus skiedžiama, t. y. titruojama. Vadovaujantis tarptautinėmis gairėmis antikūnų titras yra pakankamas, kai antikūnai randami pasiekus ne mažesnį negu trijų kartų praskiedimą. Jau atsirado ne vienas imuninės plazmos donoras, kurio plazmą praskiedus šešis ar net dešimtį kartų, nustatomas pakankamas antikūnų kiekis. Tokie superdonorai reikšmingai padeda COVID-19 sergantiems pacientams.

Nuo kovo mėnesio – jokio atokvėpio

Vasaros antroje pusėje ėmus augti sergančiųjų skaičiui ir vėlyvą rudenį pasiekus maksimumą, laboratorinių tyrimų mastai drastiškai išaugo: „Santaros klinikose gydomi ir ypač sunkių būklių pacientai, todėl darbas nenutrūksta nė akimirkai, krūviai piko valandomis išaugo iki 50 procentų. Žvelgiant į paros laiką, didžiausi pikai stebimi anksti ryte: 5–7.30 val., kai iki pandemijos Biochemijos laboratorijoje būdavo ištiriami 200–250 kraujo mėginių, gruodžio pabaigoje buvo pasiektas rekordas, kai per šias rytines valandas ištyriau 350 mėginių“, – pasakoja medicinos biologas A. Coj.

Didėjo ir atliekamų tyrimų skaičius iš vieno mėgintuvėlio: prie įprastai atliekamų tyrimų, sergantiems COVID-19 atliekami papildomi, taip pat anksčiau retais laikyti tyrimai, pvz., interleukinas-6. Pacientams, kuriems reikalingas deguonis, priklausomai nuo būklės ir taikomo gydymo (tiekiamas deguonis, taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija ar ekstrakorporinė membraninė oksigenacija) tenka dažnai tirti kraujo dujų sudėtį – koks yra įsotinimas deguonimi.

„Labai svarbu įvertinti ir tai, kad skiriasi skirtingų tiriamųjų kraujo parametrų tyrimo laikas. Tarkime, kreatinino koncentraciją nustatysime per kelias minutes, o SARS-CoV-2 infekcija sergantiems pacientams, siekiant įvertinti citokinų audros grėsmę, interleukino-6 (imuninės sistemos baltymas) ar kito specifinio uždegimo žymens – feritino (geležies atsargų) tyrimai užtrunka valandą ir ilgiau. Jei ligos eiga sunki, koncentracijos būna tokios, kad norint jas nustatyti, mėginius reikia skiesti ir tyrimo atsakymą gydytojui galima atiduoti po poros valandų. Tyrimus atliekanti aparatūra labai apkraunama, tenka įtemptai dirbti, įvertinti ir perskirstyti srautus laboratorijoje, kad procesai išliktų tvarūs, o atliekamų tyrimų atlikimo savalaikiškumas atitiktų keliamus aukščiausius reikalavimus“, – laboratorinio darbo subtilybes aiškina medicinos biologas A. Coj.

Laboratorinės medicinos centro vadovas dr. D. Vitkus sako, kad pandemija leido medicinos laboratorijos darbo svarbą pamatyti iš kitos perspektyvos – kaip svarbu tinkamai paimti ėminį, ištirti jį laiku ir patikimai: „Galima įvertinti, kokią turime aparatūrą, kokius naudojame reagentus ir atsirinkti tai, kas geriausiai atitinka laboratorijų darbuotojų, gydytojų ir pacientų lūkesčius. Visa tai galima apibūdinti kaip tinkamą, aukštos kokybės rezultatus gebančią duoti aplinką – tiek technikos, tiek personalo prasme“. Laboratorinių tyrimų kiekiai, technologinių galimybių mastai ir naudojamų metodikų gausa reikalauja aukštos medicininės laboratorijos specialistų kompetencijos. Juk būtent tai lemia, kaip bus interpretuojamas tyrimo atsakymas. Gautus tyrimo rezultatus būtina preciziškai išanalizuoti ir išvadas pateikti gydytojams: „Viena laboratorija gali gauti teigiamą atsakymą, kita – neigiamą. Ir abiejų atsakymai gali būti teisingi, tai paaiškinama ėminio paėmimo laiko įtaka, tyrimų metodika, metodų jautrumu, kiek jis yra jautrus aptikti, tarkime, viruso daleles. Nuo to priklausys ir tyrimo atsakymas, ir skiriamas gydymas,“ – sako doc. dr. D. Vitkus. – Kad nekiltų neaiškumų, paprastai prie rezultato yra nurodomos ribos, kokiu atveju atsakymas yra laikomas teigiamu, ir kokiu – ne.“

Laboratorinės medicinos centro krūviai pandemijos metu kito. Tai priklausė ir nuo besikeičiančių algoritmų, kuriuose buvo numatoma pakartotinų tyrimų būtinybė, kaip reikėjo tirti žmogų po teigiamo PGR testo.

„Kadangi keitėsi algoritmai, keitėsi ir tyrimų kiekis: po teigiamo PGR testo reikėjo atlikti PGR tepinėlio tyrimus, kol buvo gaunami 2 neigiami atsakymai, mėginiai iš mobiliųjų punktų pandemijos pradžioje buvo vežami į mūsų laboratoriją, vėliau ši tvarka taip pat keitėsi, veiklą pradėjo kitos laboratorijos, vėliau augo ligoninėje gydomų pacientų skaičiai, daugėjo profilaktinių medikų tyrimų. Mūsų laboratorijos darbo krūviai priklausė ir nuo kitų Lietuvos laboratorijų darbo – dėl viruso protrūkių kartais tyrimų mūsų laboratorijoje drastiškai padaugėdavo,“ – pasakoja Laboratorinės medicinos centro vadovas doc. dr. D. Vitkus.