Laiku diagnozuotas krūties vėžys – įveikiamas

Su didžiausia rizika susirgti krūties vėžiu susiduria 50 m. sulaukusios ir vyresnės moterys, tačiau tikrintis jos neskuba – nemokama prevencijos programa pasinaudoja tik kas antra. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja chirurgė dr. Daiva Gudavičienė reguliariai tikrintis rekomenduoja pradėti kur kas jaunesnėms moterims. Ji pataria jau 20-metei susiformuoti įprotį kartą per mėnesį atlikti krūtų savityrą, o nuo 30-ies – reguliariai tirtis pas gydytoją, mat tokiame amžiuje krūties vėžys jau ne retenybė.

Reklama

Kasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta vidutiniškai 4 moterys, dažniausiai diagnozuojamas – II stadijos vėžys. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa siekiama ligą diagnozuoti kuo anksčiau ar net nustatyti ikivėžinius – nulinės stadijos – susirgimus, kol moteris dar nieko nejaučia ir neužčiuopia. Ankstyvas ligos diagnozavimas tikimybę pasveikti padidina iki 98-100 proc., o gydymas būna ne toks agresyvus. Nemokamai pasitikrinti pagal programą Lietuvoje gali 50-70 m. moterys, tačiau kol kas šia galimybe pasinaudoja tik kas antra tokio amžiaus moteris.

„Siektinas moterų aktyvumas yra 75 proc., nors kai kurios šalys, pvz., Skandinavijos, pasiekia 95-100 proc. moterų aktyvumą. Moterų aktyvumą Lietuvoje stabdo įvairios baimės, pradedant baime sužinoti nemalonias naujienas, taip pat skausmingo tyrimo baimė. Galų gale diskutuojama ir apie tai, kad mamografijos metu krūtys apšvitinamos ir tai gali sukelti vėžį. Noriu nuraminti: Lietuva pasirinkusi saugų programos modelį, kai tyrimas atliekamas kas 2 metus. Ir skausmo nereikėtų bijoti – mamografijos tyrimas pažengęs į priekį ir nebesukelia tokio diskomforto kaip anksčiau, o galimybę išgyventi, nustačius ankstyvą krūties vėžį, gali padidinti net iki 100 proc. Dėl to verta atrasti laiko ir įveikti savo baimes”, - sako krūties vėžio prevencijos programų koordinatorė dr. D. Gudavičienė.

Krūties vėžio rizika susijusi su padidėjusiu estrogenų kiekiu

Kuo anksčiau moteriai prasidėjo mėnesinės, kuo vėliau jos baigėsi, kuo mažiau moteris gimdė ir kuo trumpiau maitino krūtimi, tuo rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė, sako NVI gydytoja chirurgė. Tai susiję su padidėjusiu moteriško hormono estrogeno kiekiu. Su didesne rizika susiduria ir moterys, vaikystėje gydytos spinduline terapija, pvz., dėl limfomos.

„Kita grupė moterų, kurioms rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė, yra tos, kurių šeimose buvo artimų giminaičių, sirgusių krūties vėžiu. Ypač tos, kurioms nustatytos su didesne krūties vėžio rizika susijusių genų – BRCA1 ir BRCA2 – mutacijos. Moterų, kurioms nustatytos šių genų mutacijos, rizika susirgti krūties vėžiu gali siekti net 80 proc. Tokiu atveju aptariama profilaktinių mastektomijų galimybė – tai sumažina riziką susirgti net 95 proc.“, - sako dr. D. Gudavičienė.

Kuo anksčiau moteriai prasidėjo mėnesinės, kuo vėliau jos baigėsi, kuo mažiau moteris gimdė ir kuo trumpiau maitino krūtimi, tuo rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė

Krūties vėžio rizika apipinta ir įvairiais tarp moterų sklandančiais mitais, pvz., vėžinio darinio išsivystymą gali paskatinti netinkamos liemenėlės nešiojimas ar hormoniniai kontraceptikai.

„Apie liemenėlių įtaką krūties vėžio vystymuisi medicininėje literatūroje duomenų nėra. O hormoniniai kontraceptikai riziką padidina labai nežymiai – iki 1,2 karto. Nutraukus kontraceptikų vartojimą, rizika grįžta į normalią. Visgi, vartojant hormoninius preparatus, rekomenduotina kartą per metus pasitikrinti krūtis, nepriklausomai nuo amžiaus“, - pasakoja specialistė.

Pravartu žinoti ir faktorius, kurie krūties vėžio riziką mažina. Tarp tokių, pasak dr. D. Gudavičienės, kūdikio maitinimas krūtimi, optimalaus kūno svorio palaikymas, fizinis aktyvumas, pilnavertė mityba ir gera emocinė bei psichinė būklė. Nuovargis ir stresas nualina imuninę sistemą, o šiai nusilpus gali pasireikšti ir onkologiniai susirgimai.

Krūtų savityra – nuo 20-ies

Krūties vėžys – liga, kuri neaplenkia ir jaunų moterų. Pasak specialistės, ketvirtoje dešimtyje krūties vėžys tarp moterų jau nėra retenybė, todėl, sukaukus 30 m., reikėtų kartą per metus krūtis pasitikrinti. Nesant padidėjusios krūties vėžio rizikos, jaunoms moterims dažniausiai užtenka krūtų ultragarsiniotyrimo - echoskopijos.

„Jeigu šeimoje buvo sirgusiųjų krūties vėžiu, tikrintis reikėtų pradėti 10 m. anksčiau, nei susirgo jauniausias su šia liga susidūręs giminaitis. Būtų puikus įprotis jau nuo 20-ies metų kartą per mėnesį save apsičiuopti, apžiūrėti veidrodyje krūtis. Tą daryti reikėtų po mėnesinių. Svarbu neignoruoti krūties vėžio simptomų: jei atsirado sustandėjimas, darinys krūtyje, jei užčiuopėte mazgelį pažastyje, atsirado kraujingų ar gausių išskyrų iš spenelio ar ant jo atsirado negyjanti žaizdelė, būtinai pasikonsultuokite su specialistu. Esant reikalui, jis nukreips tolesniems tyrimams“, - kaip atpažinti krūties vėžio simptomus pasakoja dr. D. Gudavičienė.

Svarbu mokėti atpažinti ir labai agresyvios –uždegiminės, arba mastitinės, – krūties vėžio formos simptomus. Esant šiai formai, krūtis parausta (nors moteris nėra ką tik gimdžiusi ar maitinanti krūtimi), krūties paraudimo nelydi temperatūra, leukocitozė ar aukštas CRB (kraujo uždegimo rodiklis), o antibiotikai nepadeda – tuomet būtina nedelsiant pasikonsultuoti su specialistu.

Tikrins moteris dėl krūties vėžio vaistinėje

Spalį tradiciškai kovai su krūties vėžiu skiriama daugiau dėmesio, moterims primenama rūpintis savimi ir reguliariai tikrintis. Toms, kurios neatranda laiko užsirašyti pas specialistą, šiemet sudaroma galimybė greitai ir patogiai pasidaryti ultragarsinį krūtų tyrimą.

Didžiosiose BENU vaistinėse Vilniuje ir Kaune moterys galės nemokamai pasikonsultuoti su specialistu ir pasidaryti echoskopijos tyrimą. Kaune „Megoje“ esančioje vaistinėje patikrinimai bus vykdomi spalio 9 ir 23 d., Vilniuje „Panoramoje“ esančioje vaistinėje – spalio 11, 25 ir 26 d. Būtina išankstinė registracija.