Lietuvoje dešimtys tūkstančių žmonių kenčia nuo banalaus sveikatos sutrikimo - laktozės netoleravimo maisto produktuose. Nauji tyrimai rodo, jog probiotikai gali ženkliai pagerinti šių ligonių simptomus.
Rekomenduoja išbandyti kiekvienam
Probiotikų efektyvumas priklauso nuo to, kurioje žarnos vietoje išskiriama bakterinė betagalaktozidazė. Būtent šis fermentas suskaldo pieno cukrų. Idealiu atveju jis turėtų būti išskiriamas viduriniame plonosios žarnos segmente. Taip pat efektyvumas priklauso nuo to, kokios rūšies fermentas yra naudojamas.
Pilotiniame tyrime dalyvavo 11 laktozės netoleravusių pacientų. Jų simptomai po gydymo probiotikais reikšmingai pagerėjo.
Po šio tyrimo pradėta didesnė studija įtraukė 60 ligonių. Po 10 dienų gydymo net 35 proc. pacientų H2-testo rodikliai normalizavosi.
Neseniai paskelbtos analizės, įtraukusios 10 atsitiktinės imties tyrimų, duomenimis, laktozės netoleravimo simptomai gali būti efektyviai gydomi probiotikais ir juos reikėtų išbandyti kiekvienam pacientui.
Reikia koreguoti mitybą
Gydytojas endoskopuotojas Vidmantas Žindžius „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad laktozės, t. y. cukraus, kurio yra karvės piene, netoleravimas susijęs su tuo, kad kai kurių žmonių organizmas gamina nepakankamą kiekį laktazės – laktozę skaidančio fermento. Tai gali pasireikšti jau kūdikiams, gali žmogui senstant.
„Kai laktazės nepakankamumas tampa reikšmingas, tada laktozė lieka neskaldyta ir žmogaus organizmas pradeda jos atsisakyti arba šalinti. Paprastai tai sukelia įvairius žarnyno veiklos sutrikimus - diskomfortą, pūtimą, gurgėjimą, viduriavimą. Viduriuojant pašalinamos ir kitos svarbios medžiagas, atsiranda mitybos sutrikimai, nepakankamumas. Jei mažametis vaikas arba kūdikis laktozės netoleruoja nuo gimimo, jam geriant karvės pieną neauga svoris. Gydytojui nustačius laktozės netoleravimą, reikia keisti maitinimą“, - paaiškino V. Žindžius.
Jis visgi sakė abejojantis, kad probiotikai gali pakeisti laktazės trūkumą, nors neabejoja, kad jie gali pagerinti virškinimą, nes skatina žarnyno mikrofloros gyvenimą.
vlmedicina.lt
Šaltiniai
J Fam Pract 2005, 54, 613-20