Laukiant vidurvasario: pirmoji viešnagės diena pajūryje – be maudynių

Poilsio režimas pajūryje iki vidurvasario ir po jo turėtų skirtis. Kai kurie specialistai ragina poilsiautojus iki liepos vidurio pirmąją ir antrąją viešnagės prie jūros dienas nelįsti į Baltiją, maudynes ir saulės vonias nukelti trečiajai dienai ir vėlesniam laikui. Mat vėjuota ir atvira jūros pakrantė – puiki terpė plisti virusams.

Reklama

Pirmą dieną jūrai - ne

Psichofiziologas Albinas Stankus poilsiautojams pataria dar kelias savaites ugdytis kantrybę ir atvykus į pajūrį patį pirmąjį vakarą nepulti maudytis. „Per daugelio metų darbo patirtį pastebėjau, kad iš kontinento atvykusiems žmonėms reikia laiko priprasti prie pajūrio klimato, - dalijasi pastebėjimais gydytojas. – Ir dažnai jie peršąla, pradeda sloguoti. Atvykus į pajūrį iki liepos vidurio, kuomet dar ir vanduo neįšilęs, tereikia labiau pasisaugoti pirmąsias dvi dienas ir nelįsti į vandenį. Geriau netgi visai neiti į patį pajūrį. Kalbant apie Palangą, pakanka pasivaikščioti Meilės alėja, pušynais, o į pajūrį eiti trečią poilsio dieną. Nes esu pastebėjęs, kad tie poilsiautojai, kurie nesuserga pirmosiomis dienomis, nesuserga ir likusį laiką“.

Grūdinti - palaipsniui

Pediatrė Indrė Būtienė antrina portalo pašnekovui, kad iš tiesų nereiktų vos atvykus prie jūros į ją iš karto lįsti ir tuo labiau – leisti vaikams maudytis. „Susirgimai priklauso nuo to, ar vaikas yra užsigrūdinęs. Tačiau tėvai dažnai pradeda juos grūdinti be jokios metodikos. O šis laikas, kai oras labai karštas, vanduo – dar šaltas, yra anginų metas. Žmonės bando įvairiais būdais atsigaivinti: įkaitę ant saulės lendą į šaltą vandenį arba įkaitusiam vaikui duoda šaltų ledų ar šalto gėrimo. Organizmas patiria šoką ir virusai bei bakterijos suintensyvėja, žmogus apserga“, - aiškino I. Būtienė.

Portalo pašnekovės pastebėjimu, vaiko grūdinimas tampa tokia pat mada kaip ir moterų dieta, „kai pradedama nuo pirmadienio“. „Tėvai irgi ima ir staiga nusprendžia grūdinti savo atžalą, - sako gydytoja. – Tačiau grūdinimas vyksta palaipsniui ir nuosekliai, negalima vos atvažiavusio prie jūros vaiko kišti į jūrą. Pirmiausia jį reikia pripratinti prie pasikeitusio klimato, vandens temperatūros. Jeigu labai labai nori maudytis, tuomet galima pastatyti mažą baseinėlį, kad jis palengva pratintųsi prie šaltesnio vandens. Labai svarbu neleisti vaikui perkaisti saulėje, kad nenusilptų imunitetas. Palaipsniui galima leisti ir pabraidyti, bet iš pradžių – tik 2-3 minutes, kad kojos neperšaltų. Sušilti ant smėlio ir vėl kelioms minutėms leisti įbristi į vandenį. Taip pratinantis maudytis galima leisti po kelių dienų, bet dar geriau – vakare, o ne per dienos kaitrą“.

Paros režimas

Pediatrė atkreipia dėmesį ir į mažamečių dienos režimą bei mitybą. „Vasarą tenka susidurti ir su kitokiomis vaikų sveikatos problemomis – žarnyno infekcijomis. Nes maistas neretai per ilgai laikomas šiltuose automobiliuose. Tačiau, net ir atvykus poilsiauti, labai svarbu vaikui maitintis sveikai ir reguliariai, nustatyti ritmu, o ne tada, kai užsimanoma, - rekomendacijų negaili specialistė. – Ir ypač svarbus yra paros režimas. Atvykus į kurortą vaikštoma po parduotuves, atrakcionus, vaikai eina vėlai miegoti. Suprantama, kad tėvai nori atsipalaiduoti, bet per vėlus gulimasis silpnina jų atžalų imuninę sistemą. Tad svarbu prigulti popietės miego. Ir dar verta atkreipti dėmesį, kad po maudynių jūroje net ir mes, suaugusieji, jaučiamės pavargę, tad norėdami bandyti suvokti, kaip jaučiasi vaikas, galime tą nuovargį padauginti iš keturių. Todėl būtina mažiesiems sudaryti sąlygas tinkamam poilsiui“.

Svarbiausia – saikas

„Visur turi būti saikas, - sako bendrosios praktikos gydytoja Birutė Jankuvienė. – Tokių rekomendacijų, kad pirmomis dienomis vos atvykus į kurortą reiktų vengti jūros, nesu girdėjusi, bet kiekvienas turi jausti, kiek jis gali maudytis, degintis. Tačiau kaip vieni žmonės turi klausą, kiti – ne, taip vieni turi ir įgimtą saiko jausmą, o kitiems tas neduota. Juk šiais laikais literatūros yra daugybė, informacijos, kaip saugoti sveikatą – apstu. Tad galiu tik tiek pasakyti, kad ir atvykus ilsėtis prie jūros reikia jausti savo kūną, jo nenuvarginti“.

Gerklei – šalavijai arba druska

„Atvira erdvė pajūryje, vėjas sudaro puikias sąlygas virusams plisti, - aiškina Lietuvos fitoterapijos asociacijos pirmininkas Juozas Ruolia. – Norint išvengti peršalimo, anginos ar kitų susirgimų, reiktų turėti purškiamą antivirusinį preparatą su propoliu. Tačiau nemažai žmonių yra alergiški šiai medžiagai, tad visų pirma, ypač vaikams, reikia papurkšti lašelį už lūpos ir stebėti reakciją, ar nėra paraudimo. Jei viskas gerai, tuomet galima naudoti. Tačiau apskritai nereikia nuolat mirkti vandenyje“.

Kitu atveju natūropatas rekomenduoja gerklę skalauti druskos tirpalu, kuris irgi sudaro nepalankias sąlygas virusui. „Taip pat puiki biologinių antibiotikų kompozicija – šalavijų arbata, kuria irgi galima skalauti gerklę turintiems polinkį į anginą“, - patarimų negailėjo „VLMEDICINA.LT“ pašnekovas.

„Prie jūros reikia saugotis ne tik peršalimo, bet ir saulės, kad neišsivystytų melanoma. Ypač tai aktualu turintiesiems labai daug pigmentinių dėmių, - sako J. Ruolia. –Nors yra tekę sutikti tokių pacientų, kurie pasipasakoja, jog rajonų gydytojos juos ramina ir degintis leidžia: „Nieko tokio, juk dar – ne melanoma“. Tačiau argi būtina laukti ligos diagnozės? Saulės turi vengti ir tie, kurie turi daug nevusų – odos darinukų, kai rusvoje dėmėje yra dar viena dėmė. Pajūryje galima pabūti ir pavėsyje, nes ultravioletiniai spinduliai, nors ir išvalo pajūrio orą, bet, kaip žinome, yra ir kenksmingi“.

Saugotis vėjo

Palangoje veikiančio bendrosios praktikos gydytojo centro vadovė Sondra Kulikauskienė portalui sakė, kad vasaros sezono metu jos vadovaujamoje įstaigoje pacientų skaičius išauga nuo 5 iki 10 procentų. „Tarp poilsiautojų vyrauja ūmūs susirgimai: peršalimai, bėrimai, įkandimai, viduriavimai, - pasakojo gydytoja. – Kaip viso to išvengti? Visų pirma – saugotis, ypač atvykusiems iš tolimesnių Lietuvos kampelių, nes mūsų klimatas yra vėjuotas, prie kurio reikia priprasti. Kitose šalies vietose tokių vėjų nėra, tad mūsų kurorte reikia labiau saugotis, kad perkaitę nepatektume į vėją“.

S. Kulikauskienė atkreipia dėmesį ir į atsainesnį turistų savo sveikatos vertinimą. „Atvykę ilsėtis žmonės atsipalaiduoja, nepasirūpina savo sveikata ir apskritai saugumu. Vaikai suserga, nes neišlipa iš jūros. Nors maudymosi trukmę reiktų ilginti palaipsniui“, - kolegoms pritarė kurorto medikė.

Portalo pašnekovė pabrėžė, kad vaikams į jūros vandenį lįsti derėtų tik tada, kai vandens temperatūra siekia ne mažiau ne 17 laipsnių, o oro – 22 laipsnius šilumos. „O vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, apskritai reikia vengti temperatūrų kaitos, kad organizmas nepatirtų staigaus šoko“, - perspėja gydytoja.

Vanduo jau sušilo

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kuriuos portalui pateikė Jūrinių prognozių skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys, šią vasarą aukščiausia oro temperatūra pajūryje (Klaipėdoje) buvo užfiksuota dar vasaros pradžioje, birželio 6 d., kuomet gyvsidabrio stulpelis buvo pakilęs iki 26,4 laipsnių. Jūros vandens temperatūra liepos 1-osios rytą (9 val.) uostamiestyje ir Palangoje buvo 17,6 laipsniai šilumos, Nidoje kiek aukštesnė – 18,3.