Ledinis vanduo gali būti klastingas

Prasidėjusią masinę grūdinimosi lediniame vandenyje psichozę medikai vertina gana skeptiškai ir pripažįsta, kad šis būdas, užuot gelbėjęs nuo įvairių ligų, gali tapti jų priežastimi.

Reklama

Atsikratė galvos skausmų

38 metų alytiškė Jurgita Česynienė prieš šešerius metus gyveno kaip ir daugelis – darbas, namai, namų ruoša, vaiko priežiūra, laisvalaikis su draugais, vakarėliai. „Dabar galvoju, kaip neįdomiai, beprasmiškai gyvenau“, – sakė moteris.

Moters gyvenimo būdas ir kokybė pradėjo keistis, kai ji susipažino su žmogumi, kuriam energijos ir geros savijautos buvo galima tik pavydėti. „Jo raginama ir palaikoma pradėjau sportuoti, šokti, atsisakiau žalingų įpročių, ėmiau bėgioti, važinėti dviračiu, slidinėti ir t. t.“, – pasakojo ji.

Dar viena naudinga patirtimi Jurgitai tapo pažintis su propaguojančiaisiais ledines maudynes. „Išgirdau daug įdomių pasakojimų, kaip žmonės pradėjo maudytis, kas juos paskatino, kaip pasikeitė jų gyvenimas, – dalijosi prisiminimais J.Česynienė. – Grįžusi į Alytų nusprendžiau, kad šiuos gyvenimo malonumus reikia išmėginti ir man. Taigi, kai Alytaus sveikuoliai surengė maudynes Kovo 11-ajai paminėti, prie jų prisijungiau ir aš. Pirmą kartą nėriau į ledinį vandenį. Ir dabar jau negaliu sustoti!“

Pradėjus maudytis šaltame vandenyje, dingo stiprūs, nepakeliami galvos skausmai. „Tai galėtų būti atsakymas gydytojams, kurie darė daug tyrimų, bet galvos skausmų priežasties taip ir nerado, – patikino moteris. – Nebesergu peršalimo ligomis, tapau žvalesnė. Pats geriausias rytinių maudynių atlygis – geros nuotaikos užtaisas visai dienai.“

Dabar Jurgitos rytas prasideda prie Dailidės ežerėlio arba šaltinio baseino. Kartu su bendraminčiais moteris padaro mankštą ir neria į vandenį. „Nesvarbu, ar pavasaris, vasara, ruduo ar žiema – maudynėmis paminime Kovo 11-ąją, Naujuosius metus, Velykas, kitas šventes“, – pasakojo ji.

Suteikia energijos

43 metų Rolandas Butkus, policijos pareigūnas iš Ukmergės, Naujuosius metus taip pat pasitiko maudynėmis Šventosios upėje ir skatina tai daryti savo draugus. „Maudynės lediniame vandenyje mano gyvenime atsirado maždaug prieš 10–12 metų, kai laikraštyje perskaičiau apie sveikuolių maudynes sausio 1-ąją Šventosios upėje, – pasakojo jis. –. Su uošviu supratome, ką veiksime tą dieną. Mano uošvis yra stačiatikis, pagal jo tikėjimo tradicijas sausio 19 d. yra Krikšto maudynės, kasmet jį palaikau tą dieną maudydamasis kartu lediniame vandenyje.“

Pasak pareigūno, išlipus iš vandens apima nenusakomas jausmas. „Pasisemi energijos, tarsi susilieji su gamta, stovi garuodamas ir jauti jėgų antplūdį“, – sakė jis.

R.Butkus grūdina kūną lediniu vandeniu, kad palaikytų ir stiprintų fizinę bei psichinę sveikatą. „Apšilimo nedarau, žengiu į vandenį vien tik valios pastangomis, – dalijosi patirtimi. – Kelis kartus bandžiau apšilti, bet didelio skirtumo nepajutau. Sveikatos sutrikimų, taip pat ir bėdų dėl prostatos neturi kilti, jei viską darai protingai. Niekada nelendu į vandenį pavartojęs alkoholio, nes jis slopina pojūčius, nepajusi, kaip tuo metu reaguoja tavo organizmas. Po maudynių visada jaučiuosi labai gerai.“

Rolando manymu, grūdintis galima pradėti bet kada, nebūtinai vasarą. Kiekvienas namuose turi ir šilto, ir šalto vandens. Prausiantis po dušu palaipsniui galima mažinti vandens temperatūrą, kol galiausiai pradėti praustis visiškai šaltu vandeniu.

Nėra visiškai ištirta

Pasak kaunietės gydytojos kardiologės Olivijos Gustienės, ledinis vanduo gali būti klastingas – teikti ne tik naudos, bet ir kelti pavojų. Žiemos maudynės daro teigiamą poveikį sveikiems, treniruotiems žmonėms. „Šaltas vanduo stiprina imuninę sistemą, turi antioksidacinį poveikį. Maudantis lediniame vandenyje išsiskiria daugiau endorfinų – laimės hormonų, patiriamas energijos, aktyvumo antplūdis, gerinama kraujotaka, deginamos kalorijos, net gali būti teigiamas poveikis seksualiniam aktyvumui, rečiau sergama infekcinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, sumažėja sąnarių, raumenų skausmai sergant polimialgija, – sakė ji. – Žiemos plaukiojimas gali būti pavojingas asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų ligomis, turintiems antsvorį, padidėjusį kraujo spaudimą, besiskundžiantiems širdies ritmo sutrikimais, taip pat vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.“

Gydytoja pripažino, kad ilgalaikis žiemos maudynių poveikis nėra visiškai ištirtas. 2014 m. Kinijos mokslininkai paskelbė duomenis apie 30 metų stebėtus daugiau kaip 800 žiemos maudynes praktikuojančių asmenų. Tarp jų nustatyta daugiau mirčių dėl miokardo infarkto ir insulto, palyginti su bendra populiacija. Nors išvadas dar anksti skelbti, vis dėlto asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, patartina vengti ekstremalių sporto ir maudynių rūšių.

Medikai įspėja

Gydytojai gana atsargiai vertina tokias žiemos pramogas. Anot jų, nėrimas į ledinį vandenį – nemažas staigus stresas. Po tokių vienkartinių maudynių, kai įsikaitinę pirtyje lenda į eketę, žmonės gali susirgti ginekologinėmis ligomis, šlapimo pūslės uždegimu (ypač kieno jautresnė šlapimo pūslė), sėklidžių uždegimu, prostatitu. Šeimos gydytojas Virginijus Kontrimas įsitikinęs, kad maudynės lediniame vandenyje nesuteikia sveikatos.

„Nieko negaliu pasakyti apie vadinamuosius ruonius, kurie įpratę maudytis lediniame vandenyje. Tačiau neabejodamas sakau: iš karštos pirties į eketę neriantys žmonės labai rizikuoja savo sveikata, o kartais – net gyvybe“, – teigė jis.

Grūdintis reikia pradėti pamažu, jokiu būdu nebandyti iškart pulti į eketę. Tiems, kieno imunitetas yra nusilpęs, gydytojas pataria išsikaitinus pirtyje geriau apsilieti vėsiu vandeniu ar apsitrinti sniegu, bet nelįsti į ledinį vandenį. Maudynės eketėje sukelia lėtinės ligos paūmėjimą ir tampa naujų ligų priežastimi. Ypač tokios maudynės pavojingos širdies ir kraujagyslių, sąnarių, plaučių ligomis sergantiems asmenims. Šios ligos po tokio šoko organizmui paūmėja.

Kai kurie neigiami padariniai po tokių rizikingų maudynių žmogų gali kamuoti visą likusį gyvenimą. V.Kontrimas įsitikinęs, kad sveikuoliai turėtų labai gerai paaiškinti kiekvienam naujai į jų būrį įsiliejusiam žmogui, kaip reikia pasiruošti žiemos maudynėms jūroje, ir prisiimti atsakomybę už būtinos informacijos pateikimą.

„Ne vienas pacientas yra prisipažinęs, kad gailisi, jog žiemą maudėsi jūroje arba išsikaitinęs pirtyje šoko į eketę. Jie patys tokius anksčiau turėtus pomėgius įvardija kaip lėtinės ligos priežastį“, – dalijosi patirtimi šeimos gydytojas.

Nukenčia ir jauni

Urologai pripažįsta, kad dauguma normalų imunitetą turinčių žmonių gali nepajusti jokių blogų simptomų po žiemos maudynių, o kiti rizikuoja susirgti urologinėmis ligomis. Dažniausia jų – prostatos uždegimas. Specialistų teigimu, maudynės šaltame vandenyje vienodai pavojingos tiek jauniems, tiek vyresniems vyrams.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Gerardas Fabijonavičius patikino, kad net tie, kurie iš karštos pirties lenda į šaltą vandenį, rizikuoja savo sveikata: „Vyrai suserga sėklidžių uždegimu, ūmiu prostatitu. Kartais neišvengiame net chirurginės intervencijos – tenka gelbėti sėklidę. Esant uždegimui, žmonėms labai skauda, sunku vaikščioti, pakyla temperatūra. Be abejo, jeigu vyras negali pajudėti, liga atsiliepia ir lytinėms funkcijoms.“

Viena prostatito priežasčių – sušalimas. Reikėtų nepamiršti, kad liga turi tendenciją kartotis. Tai reiškia, kad sunegalavusio vyro gyvenimo kokybė krinta – vystosi impotencija ir kaip pasekmė – psichologiniai reiškiniai. Ligos gali užklupti ir moteris. Joms gresia cistitai ir ginekologinės ligos. Moterys po tokių ūmių peršalimų vargsta visą gyvenimą. Tiek vyrams, tiek moterims panašios besikartojančios ligos gali lemti ir nevaisingumą.

„Svarbiausia, kad dėl tokio lengvabūdiškumo gali tekti ilgai ir brangiai gydytis, be to, gyvenimo kokybė gali pablogėti negrįžtamai“, – tikino specialistas.

Taigi medikai pripažįsta – sveikatintis reikia protingai. Rusų sveikuolis M. Kotlerovas, ilgametis ruonis su patirtimi, ilgai propagavęs ledines maudynes, deja, mirė nuo prostatos vėžio.

Patarimai pradedantiesiems:

negalima staigiai šokti į šaltą vandenį – reikia panirti iš lėto;

maudytis netoli kranto;

būtina turėti šiltų drabužių ir po maudynių tuojau pat persirengti;

imtis papildomų atsargumo priemonių rezervuaruose, kurie yra gilesni ir šaltesni nei ežerų ir upių vanduo;

atkreipti dėmesį į drebulį ir kalenimą dantimis – tai pirmieji hipotermijos – sušalimo – simptomai, rodantys, kad reikia baigti maudynes ir sušilti.