LGS: Smurtas sveikatos sektoriuje – globali problema, bet tik ne Lietuvoje

Pastaraisiais metais smurtas sveikatos sektoriuje tapo augančia problema visame pasaulyje. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, beveik ketvirtis visų smurto darbe incidentų įvyksta būtent sveikatos sektoriuje. Šis reiškinys taip išplito, kad daugelis sveikatos priežiūros specialistų jį laiko neišvengiama savo darbo dalimi. Tokia tendencija kelia nerimą, nes dėl sukelto fizinio ir emocinio streso bei įtampos medicinos personalas neatvyksta į darbą, motyvuodamas sveikatos sutrikimais, arba visai išeina iš darbo. Be to, smurtas darbe sukelia potrauminio streso sindromą (PTSS), kai žmogui sutrinka atmintis, miegas, atsiranda perdėtas dirglumas, pastebimi somatiniai sutrikimai.

 „Pasaulyje apie smurtą gydymo įstaigose kalbama vis garsiau, analizuojamos priežastys, valstybiniu lygiu raginama ieškoti išeičių. Pasaulio medikų asociacija yra pateikusi rekomendacijas, kaip skatinti sveikatos priežiūros įstaigas įgyvendinti smurto prevencijos strategijas su numatytomis priemonėmis, leidžiančiomis neatidėliotinai pranešti apie smurto atvejus, bei konkrečių priemonių planą įvykus incidentui. Tuo metu Lietuvoje ši problema tarsi neegzistuoja, viešoje erdvėje apie ją nekalbama, nors įvairių formų smurtas gydymo įstaigose, o ypač sunkmečiu, plinta“, – sako Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

 Anot Gydytojų sąjungos vadovo, kasdien darbe patirdami didžiulį stresą ir atsakomybę, dirbdami didesniais krūviais nei leidžia fizinės galimybės, tiek žiniasklaidoje, tiek ir aukštų pareigūnų pasisakymuose medikai dažnai ir nepelnytai įvardijami esamų sveikatos apsaugos srityje negerovių kaltininkais, tad ar verta stebėtis, jog tampa pirmaisiais, ant kurių išsilieja nepatenkinti pacientai. LGS ir M. Romerio universiteto atlikto Gynybinės medicinos Lietuvoje tyrimo duomenimis, 97,6 proc. pacientų nepasitenkinimo gydytojais atvejų priklauso ne nuo gydytojų, bet nuo nesklandumų pačioje sveikatos apsaugos sistemoje, tuo metu tik 4,1 proc. nepasitenkinimo atvejų gydytojai galėtų kažką pakeisti. Taip pat 78,7 proc. apklaustų gydytojų pripažino, kad dažniau ar rečiau nesuteikia kokybiškos paslaugos, nes neturi tam pakankamai laiko. Jų nuomone, kokybiškam gydymui reikėtų beveik 3 kartus daugiau laiko nei jie gali skirt. Tyrimo metu buvo apklausta 2440 visų specialybių gydytojų.

 LGS vadovas taip pat atkreipia dėmesį, jog smurto problemos iškėlimą apsunkina ir neteisingas smurto vertinimas. „Mūsų šalyje smurto sąvoka tapatinama tik su fiziniu smurtu, nors medicinos personalas dažniau patiria psichologinį smurtą, kuris pasaulyje traktuojamas kaip darantis tokią pat žalą kaip ir fizinis ar net didesnę, nes aukoms išsivysto įvairūs ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai negali atsisakyti teikti paslaugų pacientui, net ir patirdami smurto apraiškas ir negalėdami apsiginti“, – pastebi L. Labanauskas. Jo teigimu, nors kiekviename kolektyve pasitaiko įvairių darbinių konfliktų, tačiau kai dirbama nuolatinio streso sąlygomis, pamainomis, rizika, jog kažkas pratrūks ir iš kolegų, taip pat išauga keleriopai. Taip pat, darbe patiriant nuolatinę įtampą, iškyla rizika suklysti, o tada patirti dar didesnį stresą ir psichologinį spaudimą ne tik iš pacientų, bet ir jų gydymo įstaigos administracijos.

 „Iki šiol neturime jokios veikiančios prevencinės sistemos, kuri pagelbėtų smurto atveju, išskyrus policiją, bet niekas juk nekviečia pareigūnų ir nesiskundžia, jei yra užgauliojamas, – sako Gydytojų sąjungos prezidentas. – Todėl yra būtina informavimo apie smurto atvejus sistema, kuri veiktų konkrečios gydymo įstaigos lygiu ir apimtų tiek medikų-pacientų, tiek ir personalo tarpusavio santykius“. Prof. L. Labanausko įsitikinimu, kad kova su sveikatos sektoriuje išplitusiu smurtu būtų veiksminga, būtinas įvairių suinteresuotų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimas: vyriausybės, medikų organizacijų, gydymo įstaigų, valdymo institucijų, draudimo bendrovių, dėstytojų ir mokytojų, mokslininkų ir policijos. „Visų šių institucijų įsipareigojimas veikti ir yra būtina sąlyga, kad būtų išsakytas viešas smurtinio elgesio netoleravimas, kad sveikatos priežiūros darbuotojams būtų išaiškintos smurto darbe atsiradimo priežastys, su tuo susijusi rizika, teikiamos konsultacijos ir parama smurtą patyrusiems, o visuomenė būtų supažindinama su konkrečiais smurto atvejais, – sako LGS vadovas. – Negalime leisti, kad pastaraisiais metais sumažėjusios medicinos personalo gretos praretėtų dar ir dėl smurto darbe“.

 TDO atlikusi atskirų šalių apžvalgas nustatė, jog dauguma sveikatos priežiūros darbuotojų per pastaruosius metus patyrė bent vieną fizinio ar psichologinio smurto incidentą: Bulgarijoje – 75,8%, Australijoje – 67,2%, Pietų Afrikoje – 61%, Portugalijoje – vidutiniškai 48% (60% sveikatos centruose ir 37% ligoninėse); Tailande – 54%, Brazilijoje – 46,7%. Turintys gana sunkų PTSS praneša nuo 40% iki 70% aukų.

"Ad verum" inf.