Licencijas odontologams turi dalintis ne jie patys, o speciali institucija

Šiuo metu Lietuvoje odontologai licencijas savo veiklai gauna per Odontologų rūmus – tarpinę asociaciją, kuri ne tik išduoda veiklos leidimus, bet ir už paslaugos suteikimą surinktas lėšas panaudoja savo reikmėms. Tokia praktika ne tik neatitinka galiojančios bendros sveikatos paslaugų akreditavimo tvarkos, bet ir iškreipia situaciją, kuria teisinį netikrumą ir todėl turi būti keičiama.

Reklama

Tad tuo tikslu parengti teisės aktų pakeitimai, kuriais siūloma, kad odontologų veiklos licencijavimas vyktų per Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri suteikia licencijas visiems medikams ir gydymo įstaigoms.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, dabar yra susiklosčiusi situacija, kad visame sveikatos priežiūros sektoriuje būtent odontologų veiklos licencijavimas yra išskirtinis.

„Nežinau, ar nebūtų per skambu, jei dabar nusistovėjusią tvarką pavadinčiau legaliu lupikavimu, bet minčių tikrai kyla įvairių. Jei visas kitas sveikatos priežiūros paslaugas akredituoja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, tai odontologai licencijas gauna iš tarpinės asociacijos – Odontologų rūmų. Tai yra reali betvarkės išraiška, todėl ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos, bet ir Konstitucinio Teismo bei pačios odontologų bendruomenės manymu, tokia praktika yra ydinga, socialiai neteisinga ir turi baigtis“, – sakė ministras A. Veryga.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės teigimu, dabar galiojanti tvarka kelia daug klausimų dėl skaidrumo, funkcijų dubliavimo, surenkamų lėšų panaudojimo tikslingumo bei perteklinės biurokratijos.

Anot A. Kubilienės, Akreditavimo tarnyba vykdo valstybės deleguotą licencijavimo funkciją visame sveikatos priežiūros sektoriuje, jis turėtų apimti tokią jautrią sritį kaip odontologija.

„Dabar, pirmiausia, turi tapti Odontologų rūmų nariu, susimokėti stojimo, o vėliau ir narystės mokestį, kuris panaudojamas rūmų veiklai įgyvendinti, ir tik tada gali pradėti vykdyti veiklą. To nėra jokioje kitoje sveikatos priežiūros srityje. Pakeitus reglamentavimą rinkliavos dydis būtų aiškus, apibrėžtas, o surinktos lėšos, priešingai nei dabar, keliautų tiesiai į valstybės biudžetą“, – pokyčių privalumas aiškino A. Kubilienė.

Pasak Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorės Noros Ribokienės, šiuo metu odontologai už išduodamas licencijas moka Odontologų rūmams, kurie patys nustato tiek rinkliavos dydį, tiek jos panaudojimo paskirtį.

„Tuo tarpu priėmus veiklos licencijavimo pakeitimus, odontologams atsirastų daugiau aiškumo, mažėtų administracinė našta, nebeliktų perteklinio dokumentų teikimo, be to, pagerėtų paslaugų kokybė pacientams. Pagerėtų odontologijos ir burnos priežiūros paslaugų kokybė bei pacientų saugumas, nes, kaip minėta, Akreditavimo tarnyba vykdytų visapusišką šių paslaugų priežiūrą. Be to, gerėtų ir šių paslaugų prieinamumas, nes jos galėtų būti teikiamos ir neįsidarbinus, o įsteigus mažąją bendriją ar individualią įmonę – gydymo įstaigą. Tokios galimybės iki šiol nebuvo, o poreikis tokio pobūdžio veiklai buvo juntamas jau seniai“, – sakė N. Ribokienė.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos pirminės odontologijos paslaugomis kasmet naudojasi apie 700 tūkst. žmonių. PSDF išlaidos baziniam mokėjimui kasmet didėja: jei 2014 m. šios išlaidos sudarė 30,85 mln. eurų (iš jų vaikams – 6,9 mln. eurų), 2015 m. – 31,55 mln. eurų (iš jų – vaikams daugiau kaip 7 mln. eurų), tai 2016 m. – 32,14 mln. eurų (iš jų vaikams daugiau kaip 7 mln. eurų), o 2017 m. – 33,63 mln. eurų.