Europos narkotikų rinka sparčiai keičiasi ir vystosi. Tai patvirtina faktas, kad 2014 m. aptikta per 100 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, o į rizikos vertinimus įtraukti net šeši nauji narkotikai. Nors, skirtingai nei Estijoje, mirštamumas nuo narkotikų Lietuvoje nėra katastrofiškas ir mūsų šalis pažymėta tarp mažiausiai šių kvaišalų vartojančių šalių, tačiau šioje kategorijoje ji išskiriama kaip šalis gamintoja, pranešama LRT Radijo laidoje „Sveikata“.
Pasak Narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) vadovo Wolfgango Gotzo, narkotikų švirkštimasis išlieka viena pagrindinių užsikrėtimo ŽIV priežastimi, o Baltijos šalyse šis skaičius gerokai didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. 2013 m. vidutinis diagnozuotų ŽIV atvejų, siejamų su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, skaičius siekė 2,5 vienam milijonui gyventojų. Trijose Baltijos šalyse tokių atvejų skaičius buvo 8–22 kartus didesnis už ES vidurkį.
Europos narkotikų rinka sparčiai vystosi
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, įsikūręs Lisabonoje, paskelbė 20-ąją metinę su narkotikais susijusios padėties Europoje analizę. Tokia ataskaita skelbiama kartą per metus. Šių metų ataskaitoje išsamiai apžvelgiama Europos narkotikų problema ir priemonės, kurių imamasi kovojant su ja.
Per pastaruosius du dešimtmečius neatpažįstamai pasikeitė ne tik ši ataskaita – pasikeitė ir Europos narkotikų problemos mastas bei pobūdis. Kai agentūra buvo įkurta, Europa kovojo su heroino epidemija, o pagrindinė kovos su narkotikais politikos varomoji jėga buvo būtinybė sumažinti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimą ir su AIDS susijusių mirties atvejų.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu narkotikų problema yra gerokai sudėtingesnė. Tai matyti iš to, kad tuo metu, kai ši stebėseną atliekanti agentūra buvo įkurta, apie daugelį iš ataskaitoje minimų medžiagų Europoje iš esmės nebuvo net žinoma.
Šiandien Europos narkotikų rinka sparčiai keičiasi ir vystosi. Tai patvirtina toks faktas: 2014 m. aptikta per 100 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, o į rizikos vertinimus įtraukti net šeši nauji narkotikai. Abu šie skaičiai yra rekordiškai dideli.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras glaudžiai bendradarbiauja su mokslo darbuotojais ir praktikais.
Internetas vis dažniau tampa psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos šaltiniu
Pristatydamas 20-ąją metinę narkotikų paplitimo Europoje ataskaitą, Narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro vadovas Wolfgangas Gotzas sakė: „Daugiausia problemų, susijusių su kvaišalų vartojimu, Europoje kelia heroinas. Gera žinia ta, kad prie šio narkotiko pripranta vis mažiau žmonių. Besigydančiųjų nuo šios priklausomybės per pastaruosius septynerius metus sumažėjo dvigubai – nuo 59 tūkst. iki 23 tūkst. Heroino injekcijos vis dar kelia daug problemų, nes padeda plisti ŽIV.
Narkotikų švirkštimasis išlieka viena pagrindinių užsikrėtimo ŽIV priežastimi, tačiau Baltijos šalyse šis skaičius daug kartų didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. 2013 m. vidutinis diagnozuotų ŽIV atvejų, siejamų su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, skaičius siekė 2,5 vienam milijonui gyventojų. Trijose Baltijos šalyse tokių atvejų skaičius buvo 8–22 kartus didesnis už ES vidurkį.
Atkreiptinas dėmesys, kad daugėja besigydančių kanapių vartotojų. Vien 2013 m. daugiau nei 60 tūkst. žmonių pradėjo gydytis nuo priklausomybės nuo kanapių. Šis narkotikas išlieka labiausiai paplitusiu narkotiku Europos šalyse. Apie 20 mln. 15–64 metų žmonių prisipažino vartoję šį narkotiką pastaraisiais metais. O 1 proc. visų Europos gyventojų yra taip įklimpę, kad neišgyvena be kanapių nė dienos.
Europos stimuliantų rinkoje vyrauja kokainas, amfetaminai, ekstazis ir daugybė naujų narkotinių medžiagų. 2,3 mln. jaunų žmonių prisipažino vartoję kokaino pastaraisiais metais. Atkreiptinas dėmesys, kad narkotikų rinka sparčiai plinta, keičiasi. Vis didesnį vaidmenį joje atlieka internetas. Jis vis dažniau tampa nauju narkotiku, tiek kontroliuojamu, tiek nekontroliuojamu psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos šaltiniu.“
Ataskaitoje minima ir Lietuva. Mūsų šalis įvardijama kaip metamfetaminų pagrindinės gamybos citadelė bei intraveninių narkotikų paplitimo zona. Galime pasiguosti, kad, skirtingai nei Estijoje, mirštamumas nuo narkotikų mūsų šalyje nėra katastrofiškas. Lietuva pažymėta tarp mažiausiai šių kvaišalų vartojančių šalių. Tačiau šioje kategorijoje ji išskiriama kaip šalis gamintoja.
Rasa Pekarskienė,