Lietuva pasiruošusi atsisakyti neefektyvaus žalos atlyginimo modelio

Lietuvoje žinomas ne vienas viešai nuskambėjęs atvejis, kai pacientai, gydymo įstaigoje patyrę žalą sveikatai, ilgus metus teisybės ieško teismuose, prarasdami daug pinigų ir laiko. Dar skaudesni atvejai, kai matoma akivaizdi žala, bet nėra pagrindo ją kompensuoti. Kitose šalyse jau kurį laiką sėkmingai taikoma Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės sistema (ŽABK), palengvinanti pacientams žalos atlyginimo procesą, eliminuojanti klaidų slėpimą bei apjungianti gydytojų ir pacientų pastangas išsiaiškinti nelaimingo atsitikimo priežastis. ES šalių – Austrijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Švedijos, o taip pat ir Naujosios Zelandijos – geroji patirtis skatina pripažinti dabartinės sistemos Lietuvoje neefektyvumą, o gydytojus ir pacientus – siekti, kad ŽABK modelis, paremtas pacientų saugos kultūra, būtų įdiegtas ir mūsų šalyje. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas džiaugiasi, jog procesas jau pajudėjo: šiandien LR Sveikatos reikalų komitete buvo pritarta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo V skyriaus pakeitimo projektui.

Reklama

Švedijos Pacientų atlyginimo asociacijos atstovo dr. Pelle Gustafson’o, atvykusio į Lietuvą pasidalinti gerąja patirtimi, teigimu, abiejų šalių – gydytojo ir paciento – bendradarbiavimas, supratingumas bei tarpusavio pagalba yra tiesiog būtinos sąlygos, siekiant išsiaiškinti nesėkmės atvejo medicinoje priežastis. „Švedijoje įvedus šią sistemą, atsirado kur kas daugiau pasitikėjimo tarp gydytojų ir jų pacientų, o, svarbiausia, kad dabar patys medikai linkę bendradarbiauti, – teigia P. Gustafson’as. – Neneigsiu, man pačiam yra tekę padaryti netyčinę klaidą ir sužeisti pacientą, tačiau galiu didžiuotis, kad, užuot neigęs kaltę, kaip tai dažnai daroma teismų modelio praktikoje, padėjau pacientui gauti kompensaciją“. Gydytojas pripažįsta, jog pasitikėjimas neišauga pernakt ir visos pusės – gydytojai, pacientai, valstybė – turi nuosekliai siekti sistemos, kuri būtų skaidri, teisinga ir lygi visiems.

Švedijoje ŽABK sistema, kurios tikslas yra atlyginti gydymo metu pacientui padarytą žalą be teismo įsikišimo, praktikuojama nuo 1975 m. P. Gustafson’o teigimu, net ir lyginant JAV teismų praktiką su Skandinavijos šalyse taikomu modeliu, pastarasis turi neabejotiną pranašumą. „Nors kalbėdami apie JAV žalos atlyginimo sistemą dažniau girdime istorijas, kaip pacientai teismuose laimi nesuvokiamo dydžio sumas, tačiau nepalyginti daugiau pacientų pralaimi bylas ir turi susimokėti teisininkams, bet apie šiuos žmones kalbama retai. Nešnekama ir apie tuos, kurie neturi pinigų eiti teisiniu keliu ir netenka net teorinės galimybės gauti kompensaciją“, – pastebi P. Gustafson’as.

Iki šiol Lietuvoje taikoma agresyvi, JAV pavyzdžiu paremta, žalos sveikatai atlyginimo teismo keliu praktika neišvengiamai kelia nesantaiką tarp žalą patyrusių pacientų ir medikų. Norėdamas įgyvendinti savo teisę į žalos sveikatai atlyginimą ir gauti kompensaciją, pacientas privalo rasti pažeidimą, įrodyti priežastinį ryšį tarp galimai neteisėtų medikų veiksmų ir kilusios žalos. Todėl 68 proc. pacientų savo teisės į žalos atlyginimo sistemą vertina kaip neveikiančią arba sunkiai prieinamą. LGS prezidento prof. Liutauro Labanausko teigimu, net ir padedant advokatams pacientui sunku nustatyti, kurio konkretaus medicinos įstaigos darbuotojo konkretus medicininis veiksmas buvo neteisėtas ir galimai sukėlęs konkrečią žalą sveikatai, dažnai trūksta ir informacijos, ir medicininių žinių. Norėdamas apginti savo teises, pacientas priverstas investuoti lėšas, kurios gali siekti net iki 30 tūkst. litų, o teismų priteisiamos didžiausios kompensacijos yra iki 50 tūkst. litų.

Lietuvos gydytojų bendruomenė siekia, kad pacientų teisė į kompensaciją patyrus žalą sveikatai būtų įgyvendinama efektyviai, o valstybės tam skiriamos lėšos būtų naudojamos tik patirtai žalai kompensuoti. ŽABK modelis paremtas ne gydytojų kaltės paieška ir kova dėl teisės į kompensaciją, kaip tai daroma šiuo metu, bet paciento-gydytojo partneryste aiškinantis, kodėl atsitiko nepageidaujamas incidentas, žalos nustatymu ir jos tinkamumu kompensuoti. Pacientui žala būtų atlyginama ne ilgai trunkančio teismų maratono keliu, bet remiantis įstatymu bei aiškia tvarka, kurią įgyvendintų Nacionalinė pacientų saugos tarnyba. Ji administruotų Žalos pacientų sveikatai atlyginimo fondą, kurio tikslas – kaupti ir naudoti lėšas, skirtas paciento sveikatai padarytai turtinei ir (ar) neturtinei žalai, atsiradusiai teikiant pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti.

Lietuvos gydytojų sąjunga įsitikinusi, kad ir Lietuva, kaip pažangi Europos Sąjungos valstybė, jau yra pasiruošusi atsisakyti 10 metų taikyto neefektyvaus žalos atlyginimo modelio ir perimti gerąją šalių, pripažintų efektyviausiai įgyvendinančių pacientų teises, praktiką. „Tik sukūrę efektyvų teisės į žalos sveikatai atlyginimo mechanizmą reabilituosime pacientų pasitikėjimą gydytojais, sveikatos apsaugos sistema ir valstybe“, – apibendrina prof. L. Labanauskas.

Lietuvos gydytojų sąjunga yra profesinė gydytojų sąjunga, vienijanti apie 80 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.