Lietuvoje mažėja vaisingo amžiaus moterų. Saugodamosi nuo nėštumo jos dažnai laikosi tradicijų ir taip sukuria nemažą galvosūkį gydytojams, farmacininkams bei galėtų sudominti antropologus. Moksleiviai informacijos apie apsisaugojimo būdus dažniausiai prisigraibo internete. Nors visame pasaulyje jau 50 metų hormoninę kontracepciją vartoja moterys, kitaip nei stereotipiškai manyta, piliulių nesipurtytų ir vyrai. Tačiau vyrų hormoninės kontracepcijos tyrimai nejuda iš vietos. Sakoma, kad dėl krizės.
Šie ir daug kitų faktų bei pasvarstymų buvo aptarti Europos kontracepcijos ir reprodukcinės sveikatos draugijos seminare „Klinikiniai kontracepcijos aspektai“. Pateikiame kai kuriuos gydytojų pasisakymus, ištraukas iš jų pranešimų ir viešai prieinamų prezentacijų.
Terpė antropologiniams tyrimams
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Rūta Nadišauskienė pristatė daug ką sudominusį tyrimą „Sociodemografiniai šeimos planavimo Baltijos šalyse aspektai“.
„Lietuvės didžiuojasi, kad yra tradicionalistės ir nevartoja hormonų. Tad šis požiūris galėtų būti terpė antropologiniams tyrimams“, – atsakydama į vienos iš seminaro dalyvių klausimą sakė R. Nadišauskienė.
Mokslininkės pristatyto pranešimo pateiktais duomenimis, Lietuvoje moterys sudaro 53,5 proc. visų gyventojų. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje moterys sudaro 53,9 proc. visuomenės. Per pastarąjį dešimtmetį dėl padidėjusios emigracijos nustatytas didžiulis vaisingo amžiaus moterų mažėjimas. Pavyzdžiui, Latvijoje 1991 m. 15-49 metų moterų buvo 645 tūkst., o 2009 m. – tik 565 tūkst.
Mažiausiai abortų – ne dėl susilaikymo, o žinių?
Nustatyta, kad dirbtinių abortų ir gimimų santykis per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo tris kartus. 2009 m. duomenimis, dirbtinių abortų rodiklis Estijoje buvo 47,8, Latvijoje – 40,9, o Lietuvoje – 24,7 proc. 2010 m. šis rodiklis dar labiau sumažėjo – iki 22,7.
Paklausta, kodėl šis skaičius Lietuvoje mažesnis nei kaimyninėse šalyse, R. Nadišauskienė išreiškė viltį, kad ne dėl to, jog žmonės neužsiima seksu.
„Pasitikiu mūsų statistika. Ją turime gana gerą. Manau, kad taip yra todėl, kad nors mūsų jaunimas, šešiolikmečiai, skaito informaciją internete ir jiems trūksta žinių iš mokytojų ir kitų patikimų šaltinių, tačiau jie vis tiek susiduria su geromis žiniomis, ir, manau, kad šie skaičiai yra būtent dėl žinių“, – svarstė profesorė.
Lietuvės ir latvės dažniau nei estės pasitiki tradiciniais metodais
Tyrimuose, atliktuose 2006 ir 2009 m., Estija ir Lietuva parodė, kad pasižymi labai panašiu kontraceptinių priemonių vartojimo lygiu.
Bet pati kontraceptinių priemonių naudojimo struktūra skiriasi. Mažiausiai hormonine kontracepcija remiamasi Latvijoje, o daugiausiai - Estijoje.
Pranešime pateikti duomenys, kad kontracepcijos metodai Estijoje pasiskirsto tokiu santykiu: modernūs kontracepcijos metodai – 60 proc., prezervatyvai – 20 proc., tradicinės priemonės – 10 proc. Lietuvoje moderni kontracepcija naudojama 45 proc. atvejų, prezervatyvai – 25 proc., tradicinės priemonės – taip pat 25 proc., – tai yra kur kas daugiau nei Estijoje.
Dar nepublikuoto tyrimo duomenimis, Latvijoje modernia kontracepcija remiamasi 23 proc., prezervatyvais – 23 proc., o tradicinėmis priemonėmis – 30 proc. atvejų.
Įtakos turi ir Bažnyčia
Tyrimo autoriai pastebi, kad daugumoje Vakarų valstybių stabilus abortų skaičiaus lygis kartu su stabiliu kontracepcijos naudojimo lygiu buvo pastebimas ne vieną dešimtmetį. Sovietų sąjungoje dirbtiniai abortai buvo galimi nuo 1956 m. Dėl kontraceptinių priemonių nebuvimo ir neigiamo požiūrio į jas, ypač į tabletes, abortai buvo tapę pagrindine gimstamumo kontrolės priemone.
Po 1991 m. Lietuvos katalikų bažnyčiai įgijus didesnės įtakos, pasikeitė visuomenės požiūris į abortus ir jie tapo nepriimtini. Kartu buvo pastebėtas neigiamas požiūris į modernius kontracepcijos metodus, nes katalikų Bažnyčia pasmerkė ir juos.
„Galbūt tai iš dalies paaiškina aukštą tradicinių kontracepcijos metodų proporciją Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį R. Nadišauskienė.
Moksleivių žinios – iš interneto
2010 m. apklausta 15-19 metų 800 respondentų iš įvairių Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Buvo tiriamos jų žinios apie reprodukcinę sveikatą, jų informacijos šaltiniai ir kita. Svarbu tai, kad 77 proc. moksleivių pažymėjo, kad pagrindinis jų informacijos šaltinis apie reprodukcinę sveikatą yra internetas, 56 proc. – spauda, o specialistų suteiktos žinios pagrindiniu informacijos šaltiniu buvo tik 18 proc. respondentų. Vis dėlto tyrimas parodė, kad lietuvaičiai mieliau gautų informaciją iš specialistų.
Apibendrindama pranešimą, R. Nadišauskienė teigė, kad kontraceptinio elgesio modernėjimas yra stabdomas dėl silpnos, kone visai nesamos institucinės paramos, ypač dėl teisinių ir socialinių aspektų.
Tyrinėjama ir įtaka moterų seksualumui
Seminare „Klinikiniai kontracepcijos aspektai“ buvo pristatytas tyrimas apie hormoninės kontracepcijos metodo įtaką moters seksualinei funkcijai.
Septynių autorių tyrimo prezentacijoje teigiama, kad moters lytinė disfunkcija yra bendras negalavimas, paveiktas emocinių ir psichologinių faktorių. Yra žinomas ryšys tarp streso, rūkymo, nėštumo, reguliaraus seksualinio partnerio stygiaus ir lytinės disfunkcijos. Tyrėjai siekė nustatyti moterų lytinės funkcijos ryšius su socialiniais faktoriais ir hormoninės kontracepcijos vartojimu.
Tam jie atliko žvalgomąjį tyrimą. Buvo apklaustos atsitiktinai atrinktos 20-43 metų moterys, kurių menstruacijų ciklas buvo reguliarus (22-35 dienos). Tęstinę grupę sudarė 113 moterų, vartojančių hormoninę kontracepciją. Kontrolinę grupę sudarė 51 moteris, nevartojanti hormoninės kontracepcijos.
Per tyrimą moterys turėjo užpildyti du klausimynus: vieną apie sociodemografinius ir medicininius faktorius, kurį paregė tyrimo autoriai, ir klausimyną, kurio pavadinimas „Moterų lytinės funkcijos indeksas“.
Atlikus minimąjį tyrimą paaiškėjo, kad moterų, vartojančių kontracepciją, geismo, susijaudinimo ir lubrikacijos balų vidurkis buvo daug mažesnis nei tų, kurios nevartojo. Nuolatinio seksualinio partnerio buvimas turėjo teigiamą efektą moters seksualinei funkcijai.
Svoris yra svarbus faktorius, kuris turi įtakos moterų seksualinei funkcijai. Lieknos moterys turėjo mažiau seksualinio susijaudinimo ir orgazmo sutrikimų nei apkūnesnės moterys.
Hormoninių kontraceptikų vyrams vis dar nėra
Andrologė medicinos mokslų daktarė Birutė Žilaitienė apibendrino paskutines žinias vyrų hormoninės kontracepcijos srityje. Gydytoja pasakojo, kad visoje Europoje padėtis šioje srityje nėra gera.
„Atrodė, kad tai perspektyvi sritis, bet šiuo metu nėra registruoto preparato vyro hormoninei kontracepcijai. 2008 m. kompanijos turėjo duomenų, bet netrukus viskas sustojo. Tam įtakos turi ekonominės aplinkybės ir baimė, kaip vyrai pažiūrės į tai”, – kalbėjo B. Žilaitienė.
Tačiau, anot daktarės, pasauliniai tyrimai rodo, kad vyrai į hormoninę kontracepciją jiems žiūri gana teigiamai – apie 60-70 proc. apklaustų vyrų vartotų hormoninę kontracepciją, jei ji būtų prieinama.
Gana kraštutinė vyrų kontracepcijos priemonė – vazektomija – Lietuvoje neplinta. Pati B. Žilaitienė šiuo klausimu yra konsultavusi tik vieną vyrą.
„Turbūt laimei, kad buvo tik vienas. Nes kiek žinau, užsieniečiams, kurie veda lietuvaites ir pradeda norėti vaikų, po vazektomijos atkurti vaisingumą yra labai sunku“, – sakė andrologė.
Zita Voitiulevičiūtė
Šaltiniai:
Lina Čiaplinskienė, dr. Birutė Žilaitienė, dr. Virgina Vanagienė, Indrė Grušaitė, Ieva Garbauskaitė, Tadas Vanagas, Giedrė Jonušienė. The influence of hormonal Contraception Method on Female Sexual Function. Tyrimo prezentacija.
Rūta Nadišauskienė. Socio-demographic aspects of family planning in Baltic States. Pranešimas seminare Klinikiniai kontracepcijos aspektai.