Lietuviai daugiausiai miršta dėl kraujotakos ligų, navikų ir išorinių priežasčių

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. mirė 41 037 žmonės. Tai 1 083 asmenimis mažiau negu 2010 metais. 2011 m. 100 000 gyventojų teko 1273,6 mirusiojo (2010 m. – 1281,5 /100 000 gyventojų).

Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2011 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y.  56,3 proc., nuo piktybinių navikų – 19,8 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 9,1 proc. visų mirusiųjų.

Vyrų mirties priežastys

2011 m. Lietuvoje mirė 20 944 vyrai, lyginant su 2010 m. – 592 vyrais mažiau. 100 000 vyrų teko 1399,5 mirusiojo. Daugiausia (47,7 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga, kas dešimto – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinė) liga.

Nuo piktybinių navikų 2011 m. Lietuvoje mirė 4 505 vyrai, t. y. 21,5 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir ! plaučių, priešinės liaukos, skrandžio ir storosios ! žarnos piktybinių navikų.

Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 2 826 vyrai (13,5 proc. visų mirusių vyrų), iš kurių 54,9 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų – transporto įvykių, nukritę, paskendę, apsinuodiję, – 28,9 proc. nusižudė. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3,2 karto daugiau vyrų negu moterų.

Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2011 m. nuo jų mirė 1 156 vyrai ir sudarė 5,5 proc. visų mirusių vyrų.

Moterų mirties priežastys

2011 m. Lietuvoje mirė 20 093 moterys, t.y. 491 moterimi mažiau nei 2010 m. Daugiausia moterų (65,1 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų 2011 m. mirė 3 601 moteris, – 17,9 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, skrandžio, kiaušidžių ir storosios žarnos piktybini! ų navikų. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 894 moterys, t. y. 4,4 proc. visų mirusių moterų.

Mirtingumo duomenys pagal amžių

2011 m. 39,7 proc. mirusių vyrų ir 15,8 proc. mirusių moterų buvo 16-64 m. amžiaus asmenys. Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo lėtinės išeminės širdies ligos (14,6 proc.), tyčinio susižalojimo (7,7 proc.), bronchų ir plaučių piktybinių navikų (4,8 proc.). Iš 16-64 m. amžiaus mirusių moterų 9,4 proc. mirė nuo lėtinės išeminės širdies ligos,7,9 proc. – nuo krūties piktybinių navikų, 4,2 proc. – nuo kiaušidžių piktybinių navikų.

2011 m. mirė 146 1–17 metų amžiaus vaikai, – 107 berniukai ir 39 mergaitės. 100 000 šio amžiaus vaikų 2011 m. teko 25,7 mirusiojo (2010 m. – 26,4). 100 000 šio amžiaus berniukų teko 36,7 mirusiojo, o 100 000 šio amžiaus mergaičių &nd! ash; 14,1 mirusiosios. Pagrindinės 1–17 metų amžiaus ! vaikų m irties priežastys yra: išorinės mirties priežastys (48,6 proc.), nervų sistemos ligos (13,0 proc.), piktybiniai navikai (11,0 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (10,3 proc.). Nuo išorinių mirties priežasčių 2011 m. mirė 56 berniukai ir 15 mergaičių. Transporto įvykių metu žuvo 18 berniukų ir 15 mergaičių.

2011 m. mirė 144 kūdikiai (64 mergaitės ir 80 berniukų), t. y. 9 kūdikiais mažiau nei 2010 m. Kūdikių mirtingumo rodiklis 2011 m. – 4,2/1000 gyvų gimusių (2010 m. – 4,3/1000 gyvų gimusių). Pagrindinės kūdikių mirties priežastys yra perinatalinio periodo ligos (47,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (31.9 proc.) ir išorinės mirties priežastys (6,9 proc.).

Duomenys Mirties priežasčių registre kaupiami iš medicininių mirties ir medicininių perinatalinės mirties liudijimų bei kitų mirties faktą liudijančių dokumentų. Nuo 2011 m. mirties priežasčių kodavimui yra naudojamas Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija,TLK-10-AM). Pagrindinė mirties priežastis išrenkama vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK- 10) metodinėse rekomendacijose nurodytomis kodavimo taisyklėmis bei automatinio mirties priežasčių kodavimo sprendimų lentelių taisyklėmis.

Parengta pagal Higienos instituto informaciją