Lietuviai gyvenimo būdą keistų tik patyrę infarktą ar insultą

Nors sveika gyvensena itin madinga Europoje, lietuviai jos savo įprastu gyvenimo būdu dar nepavertė. Tyrimo duomenimis, vos 12 proc. apklaustųjų tikina gyvenantys sveikai, o 70–80 proc. sveikai negyvenančiųjų gyvenimo būdą keistų tik susidūrę su tokiomis mirtinomis ligomis kaip infarktas, insultas ar vėžys. Tačiau, pasak kardiologų, visas pasiryžimas keisti gyvenimo būdą išgaruoja po ligos pasijutus geriau.

Reklama

Tyrimo duomenimis, net 88 proc. Lietuvos gyventojų savo gyvenimo būdo sveiku nelaiko. Tačiau didelė dalis jų – net 66 proc. – tikina, kad apie tai galvoja ir bando gyventi sveikai bent iš dalies. Pagrindiniai nurodyti nesveiko gyvenimo atributai yra rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nesirūpinimas mityba ir saiko stoka. Dalis apklaustųjų teisinasi, kad sveikai gyventi neleidžia gyvenimo ritmas ir sąlygos. O 7 proc. pripažįsta, kad nesveikas gyvenimo būdas yra sąmoningas pasirinkimas.

Paklausti apie gyvenimo būdo keitimą, lietuviai įvardija tris pagrindines priežastis, dėl kurių keistųsi: 78 proc. atsigręžtų į sveikatingumą įvykus insultui, 80 proc. – po miokardo infarkto, o 70 proc. pamatę vėžio diagnozę. Pusė respondentų tikino, kad iš karto arba greitai keistų gyvenimo būdą ir dėl padidėjusio cholesterolio, laikomo vienu pagrindinių insultą ir infarktą nulemiančių veiksnių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų kardiologijos profesorė Olivija Gustienė patvirtina, kad lietuviams nelengva pakeisti gyvenimo būdą net ir dėl sveikatos:

„Kol pacientas yra ligoninėje po, pavyzdžiui, miokardo infarkto, motyvacija keisti gyvenimo būdą ir pasirūpinti savimi yra labai aukšta. Tai nulemia ligos, komplikacijų ir mirties baimė. Bet dalis pacientų pas mus vėliau sugrįžta – jie meta vartoti paskirtus vaistus, vėl pradeda rūkyti. 80 proc. atvejų sugrįžtančių pacientų problema yra ne ligos eiga, kurios mes, gydytojai, nesuvaldome, bet žmonių nepajėgumas pakeisti įpročius.“

Tai kelia itin didelį kardiologų susirūpinimą, nes Lietuvoje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) miršta daugiau nei 20 tūkst. žmonių, o šių ligų aukomis vis dažniau tampa ne tik 60-mečiai, bet ir 40-mečiai. Mirtingumas nuo minėtų ligų mūsų šalyje 2–3 kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Tais atvejais, kai greitas ir tinkamas reagavimas į miokardo infarkto ar insulto simptomus leidžia išgelbėti gyvybę, asmuo vis tik retai gali gyventi kaip anksčiau. Skelbiamais duomenimis, tik 15 proc. po insulto grįžta į ankstesnį darbą, o 80 proc. sirgusiųjų įgyja vienokią ar kitokią negalią.

Apklausos metu net keturi iš 5 kalbintų asmenų tikino, kad žino ar bent yra girdėję apie tai, jog kraujyje padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis lemia padidėjusį mirtingumą nuo širdies ligų. Nepaisant to, tik trečdalis pripažino besilaikantys medikų rekomendacijos tikrintis cholesterolio kiekį kartą per metus.

Medikų teigimu, nuo 20 metų patartina tikrintis bent vieną kartą per penkerius metus, o pasiekusieji prevencinį širdies ir kraujagyslių ligų amžių (vyrai, vyresni nei 40 metų, ir moterys, vyresnės nei 50 metų) turėtų tirtis bent kartą per metus. Tai būtina, nes padidėjusios cholesterolio koncentracijos nejaučiama, o atsiradus simptomams dėl susiaurėjusių kraujagyslių aterosklerozinė arterijų liga jau būna pažengusi.

„Ypač svarbu, kad pacientai, turintys didelę riziką arba genetinį polinkį sirgti ankstyva ŠKL, kuo anksčiau pradėtų rūpintis savo sveikata, šalintų rizikos veiksnius ir ypač reguliuotų pagrindinį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį – blogąjį mažo tankio lipoproteinų cholesterolį. Pavyzdžiui, jei tarp paciento pirmos eilės giminaičių buvo sirgusių infarktu ar staiga mirusių moterų iki 65 metų amžiaus arba vyrų iki 55 metų amžiaus, reikia labai susirūpinti savo kraujagyslių būkle“, – dar vieną priežastį būtinai tikrintis cholesterolį nurodo Išeminės širdies ligos skyriaus Miokardo infarkto sektoriaus vadovė profesorė O. Gustienė.

Jei tyrimų rodomas cholesterolio pokytis nedidelis ir asmuo nėra priskirtas ŠKL rizikos grupei, cholesterolio kiekio kontrolei pakanka atsisakyti tokių itin žalingų įpročių kaip rūkymas, reguliuoti mitybą ir pagal gydytojų rekomendacijas keisti gyvenimo būdą. Rodikliams stipriai pakitus yra skiriamas medikamentinis gydymas statinais, kuris taip pat derinamas su gyvenimo būdo keitimu, ypatingą dėmesį skiriant rūkymo atsisakymui bei pakankamam fiziniam aktyvumui.

Tyrimą gruodžio 6–14 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „BERENT Research Baltic“.