Lietuviškoje virtuvėje – ne vien cepelinai

Atlikus „Electrolux“ inicijuotą gyventojų apklausą paaiškėjo, kad net 93 proc. respondentų yra įsitikinę, jog sveikas maistas gali būti skanus, ir vis daugiau dėmesio skiria savo lėkštės turiniui. Nors didžiausią lietuvių mitybos raciono dalį vis dar užima sunkūs ar riebiais padažais gausiai pagardinti patiekalai, daugelis renkasi sveikesnius jų gaminimo būdus, ieško natūralesnių produktų. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė pastebi, kad šiuos pokyčius skatina besiplečiantis maisto produktų asortimentas parduotuvių lentynose, geresnės sąlygos ruošti maistą namuose bei populiarėjanti sveikos mitybos tendencija.

Reklama

Patiekalai modernėja

Apklausa parodė, kad anksčiau paprastumu pasižymėjusi lietuviška virtuvė keičiasi – lietuviai nebijo eksperimentuoti, noriai gamina kitų virtuvių patiekalus, pavyzdžiui itališką daugiaryžį (risotto) arba vištieną kiniškai, ieško naujų skonio derinių.

Italų virtuvei atstovaujantis virtuvės šefas Gian Luca Demarco atskleidė, kad Šiaurės Italijos virtuvė iš dalies primena bajorišką lietuvių virtuvę, tačiau lyginti jų tarpusavyje nereikėtų. „Italijoje dominuoja vien miltinai patiekalai, o lietuviškos virtuvės pagrindu iki šių dienų išliko produktai, kuriuos įmanoma užsiauginti patiems arba rasti gamtoje, – pastebėjo Gian Luca. – Labai vertinu ir pats kepu tamsią ruginę duoną, kuri yra ne tik skani, bet ir labai maistinga. Italijoje tokios niekur nerasi.“

„Tradicinė lietuviška virtuvė daugeliu atvejų klaidingai siejama vien su sočiais mėsiškais patiekalais.  Tikrasis jos pagrindas visais laikais buvo grūdai, šakniavaisiai, miško uogos, šviežios daržovės, šiek tiek mėsos ir žuvies, pieno produktų. Tokia virtuvė yra labai sveika ir gali tapti subalansuotos mitybos, įtinkančios lietuviškam skoniui, pagrindu“, – pastebėjo V. Kurpienė.

Vis dėlto sveikos mitybos specialistė pastebi, kad netinkamai paruoštas net ir pats sveikiausias produktas gali prarasti didžiąją dalį maistingųjų savybių ir tapti kancerogeninių medžiagų, skatinančių vėžinių ląstelių vystymąsi, šaltiniu.

Viską lemiantis gaminimo procesas

Net 97 proc. respondentų nurodė, kad dažniausiai maistą apdoroja kepdami ir tik labai retais atvejais – verda. Virtuvės šefas yra įsitikinęs, kad patiekalo sveikumas ir maistingumas labiausiai priklauso nuo jo paruošimo būdo.

„Kepimo metu patiekalas sugeria riebalus ir praranda savo skonį bei maistinę vertę, todėl reikėtų stengtis kuo dažniau kepti orkaitėje, garuose“, – sakė Gian Luca.

Pasak „Electrolux” eksperto Petro Gendvilio, garai padeda išsaugoti pirminį patiekalo skonį bei formą, taip pat, skirtingai nei orkaitėse be garų programų, išlaikoma maisto produktų drėgmė, šviežumas bei vertingosios savybės.

„Su garų pagalba galima gaminti beveik visus produktus, parenkant skirtingas programas, kuriose garų drėgmė gali būti derinama su karščiu,  –  akcentavo P. Gendvilis. – Kepant orkaitėse su garų programomis vienu metu galima ne tik garinti, bet ir skrudinti, todėl daugelis klysta manydami, kad tokiu būdu paruoštas maistas yra beskonis ir nesotus.”

Nevisavertės mitybos pasekmės

Visgi mitybos specialistė lietuvių mitybos racione pasigenda šviežių daržovių, grūdinių kultūrų, geriama per mažai skysčių. Viena iš netinkamos mitybos pasekmių – valgymas naktimis, saiko nebuvimas. Apklausos duomenimis, su šia problema susiduria daugiau kaip 30 proc. apklaustųjų.

„Ėjimas vėlai miegoti ir netinkama mityba dienos metu išbalansuoja organizmą. Todėl neišvengiamai atsiranda poreikis užkandžiauti vėlai vakare, taip kompensuojant per dieną patirtą stresą ir nuovargį, – teigė V. Kurpienė. – Taip pat, jei suvartosite pakankamą kalorijų kiekį, tačiau maistas bus per stipriai apdorotas ir praradęs visas maistingąsias savybes, skrandis greitai ištuštės ir vėl norėsite valgyti.“

Anot specialistės, kepant maistą žemoje temperatūroje netenkama vos mažiau nei trečdalio vitamino C, tuo tarpu verdant paprastame puode – net iki 70 proc.

Dar viena dažnai pasitaikanti mitybos klaida – per didelis druskos ir cukraus vartojimas. „Druskos perteklius organizme sulaiko skysčius, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tuo tarpu cukrus valgomas tik dėl malonumo, todėl jo reikėtų atsisakyti visiškai arba vartoti kuo mažiau, – pabrėžė V. Kurpienė. – Bet kokie mitybos pokyčiai yra laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, todėl, visų pirma, reikėtų aiškiai žinoti, kodėl tai darote – taip bus lengviau pasiryžti.“

Apklausa atlikta praėjusių metų pabaigoje vykusios Baltijos maisto ir gėrimų parodos (BAF) metu, joje dalyvavo 165 respondentai.