Trečiadienis, 2025.04.02
Reklama

Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis

Šaltinis: vlmedicina | 2024-03-18 11:19:16

Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai plačią panaudojimo sritį. Kasdien susiduriame su daugybe buitinių ir pramoninių prekių, naudojame įvairias buitinės chemijos priemones, pesticidus, trąšas, kosmetiką, vaistus. Neatsargiai vartojamos šios medžiagos gali tapti apsinuodijimų ar net mirties priežastimi. Anot specialistų, apsinuodijimų dažniausiai galima išvengti žinant, kur slypi pavojus, be to, labai svarbu mokėti tinkamai ir skubiai suteikti reikalingą pagalbą.

Vaistai
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu ir vaistais / Pixabay.com

Kaip pranešime žiniasklaidai tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistai, analizuojant paskutinių 5 metų apsinuodijimų statistiką, stebima puiki tendencija – maždaug dešimtadaliu sumažėjo įvairiomis medžiagomis apsinuodijusių asmenų. Apsinuodijusiems pacientams šiuo laikotarpiu suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų sumažėjo nuo 2 341 atvejo 2019 metais iki 2 091 atvejo 2023 metais.

63 proc. visų 2023 metais stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų gydytų pacientų sudarė vyrai, 37 proc. – moterys. Vidutiniškai kasmet apie 20 proc. visų apsinuodijimų sudaro vaikų apsinuodijimai. 2023 metais stacionarinėse įstaigose gydyti 467 vaikai iki 18 metų amžiaus. Dažniausiai apsinuodija vaikai iki vienerių metų ir nuo vienerių iki trejų metų. Tai siejama su šio amžiaus vaikų elgesio ypatumais, kai jie, tyrinėdami aplinką, viską ragauja. Tokie apsinuodijimai vertinami kaip atsitiktiniai. Tarp vyresnio amžiaus žmonių apsinuodijimų tolygiai mažėja, kol nuo 10-12 metų vėl stebima apsinuodijimų skaičiaus augimo tendencija. Apsinuodijimų didėjimą šioje amžiaus grupėje lemia paauglystėje prasidėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, medikamentais. Tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų didžiąją dalį apsinuodijimų sudaro apsinuodijimai alkoholiu, vaistai ir narkotinėmis medžiagomis.

Vertinant apsinuodijimus vaistais, stebimas teigiamas pokytis – kasmet apsinuodijimų vaistais mažėja (per paskutinius 5 metus sumažėjo 36 procentais). 2023 metais stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų vaistais buvo gydyti 509 pacientai. Tuo tarp 2019 metais tokių pacientų buvo 805. Vidutiniškai 30 proc. apsinuodijusių vaistais pacientų sudarė vaikai. Dažniausiai vaikai apsinuodija vaistais, kuriuos vartoja jų tėvai ir seneliai, arba tai gali būti ir netinkamai saugomi vaikams skirti vaistiniai preparatai.

Suaugusiųjų apsinuodijimų vaistais aplinkybės gerokai įvairesnės: tai supainioti vaistai, išgerta netinkama jų dozė, vartojimas nesilaikant pakuotės lapelyje nurodytų saugumo reikalavimų, tyčiniai apsinuodijimai. Apsinuodijimų vaistais struktūra pagal vaistų terapines grupes būtų tokia: didžiąją dalį sudaro apsinuodijimai psichotropiniais, antiepilepsiniais, raminamaisiais migdomaisiais vaistais ir kitais psichotropiniais vaistais, toliau būtų apsinuodijimai sisteminiais ir hematologiniais preparatais bei apsinuodijimai neopioidiniais analgetikais, antipiretikais ir antireumatiniais vaistais.

Kasmet VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius suteikia maždaug 2 700 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos įtariant apsinuodijimą arba jau įvykus apsinuodijimui. 60 proc. visų besikreipusių į minėtą VVKT skyrių yra gyventojai, likusi dalis – asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, kurie taip pat konsultuojasi įvairiais su apsinuodijimu susijusiais klausimais. Dažniausiai konsultuojama dėl apsinuodijimų vaistais, buitine chemija, grybais, pesticidais, maistu ar maisto priedais, augalais, kitomis medžiagomis. 2023 metais iš viso buvo sulaukta 2 977 skambučių. Dėl suaugusių asmenų apsinuodijimų konsultuota 1536 kartus, dėl vaikų apsinuodijimo – 1150 kartų, tuo tarpu 41 atveju apsinuodijusiųjų amžius nebuvo nurodytas.

Pirmoji pagalba

Labai svarbu prisiminti bendruosius pirmosios pagalbos principus apsinuodijus, kurie yra gana paprasti. Jei nuodų buvo suvalgyta, o žmogus – sąmoningas, galima sugirdyti suaugusiajam stiklinę vandens. Vaikui vandens kiekis apskaičiuojamas pagal kūno masę ir duodama maždaug 5 ml kilogramui kūno masės (pvz.: jei vaikas sveria 10 kg, jam reikėtų duoti išgerti apie 50 ml vandens). Jei nuodų pateko į akis, pažeistą akį būtina nedelsiant 15-20 minučių plauti po tekančiu vandeniu, pakeliant akių vokus. Prisikvėpavus nuodingų medžiagų, pirmoji pagalba – grynas oras. Tokia būtų pirma neatidėliotina pagalba iki konsultacijos su specialistu arba kol nukentėjusį žmogų apžiūrės gydytojas.

Prasidėjęs pavasario – vasaros sezonas susijęs su padidėjusia apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis rizika. Dažniau naudojamos trąšos, pesticidai, buitinės chemijos valymo priemonės. Siekiant išvengti apsinuodijimų šiomis medžiagomis, būtina jas naudoti taip, kaip nurodyta gamintojo rekomendacijose, taip pat nepamiršti naudoti siūlomas akių, kvėpavimo takų bei odos apsaugos priemones, paprasčiau kalbant, akinius, kaukes ar respiratorius, pirštines.

VVKT primena, kad visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52.) Čia dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojų onkologų kompetencija, patirtis ir kolegų nuojauta lėmė sėkmę
Nacionaliniame vėžio centre besigydančio Mindaugo (48 m.) ligos istorija, kaip ir daugeliu atvejų, prasidėjo netikėtai,...
Pavasarį sugrįžta ne tik saulė: kaip palengvinti alergijos simptomus?
Vis dažniau danguje pasirodanti saulė ir pamažu aukštyn kylantis lauko termometro stulpelis praneša apie netrukus sužydė...
70 valandų per savaitę – asmeniniam gyvenimui. Ar tikrai?
Net jei nelaikome savęs perfekcionistais, staiga pajuntame, kad para tiesiog turėtų būti ilgesnė. Tada laiku pabaigtume...
Kartu su gamta bunda ir erkės: ragina nedelsti – erkinis encefalitas gali kainuoti gyvybę
Su pirmaisiais šiltesniais saulės spinduliais į gamtą traukia poilsiautojai, tačiau kartu bunda ir mažieji, bet pavojing...
Varginantis prakaitavimas: kada reikalingas dezodorantas, o kada – antiperspirantas?
Intensyvus prakaitavimas gali būti nemalonus tiek dėl juntamo kvapo, tiek dėl matomų drėgnų dėmių ant drabužių. Tai ne t...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų