Lietuvoje dažniausiai skęsta vyrai

Skendimai – didžiulė, tačiau išvengiama problema, kasmet nusinešanti daugiau kaip 400 tūkst. žmonių gyvybių visame pasaulyje. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežasčių ir antroji pagal dažnumą vaikų iki 14metų amžiaus netyčinių traumų nulemtos mirties priežasčių pasaulyje.

Reklama

Lietuvos statistika

2012 metais Lietuvoje paskendo 232 žmonės, 2013 metais – 198, o 2014 metais – 229 asmenys. Lietuvoje 2014 metais nuo išorinių mirties priežasčių mirė daugiau tik eismo įvykių metu ir nukritę. Nors per paskutinius 15 metų pastebima, jog paskendimų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau išlieka vienas didžiausių Europoje, o tai reiškia, kad skendimų prevencija Lietuvoje nepakankama. Palyginimui reiktų paminėti, kad beveik 80 proc. 2013 metais Olandijoje paskendusių asmenų sudarė ne vietiniai gyventojai, o imigrantai iš kitų šalių, didžioji dalis jų paskendo apsinuodiję alkoholiu.

Pasaulyje dažniau paskęsta vaikai, o Lietuvoje – jauni, darbingo amžiaus vyrai. Jie paskęsta 5 kartus dažniau nei moterys ir 4 kartus dažniau nei vaikai, todėl kalbant apie prevencijos priemones pirmiausiai reiktų paminėti šiai labiausiai dėl skendimų pažeidžiamai grupei skirtas prevencijos priemones.

Alkoholis, alkoholis ir dar kartą alkoholis

Apsvaigę asmenys yra linkę rizikuoti, pavyzdžiui, šokti į vandenį iš didelio aukščio ar varžytis tarpusavyje, kuris nuners toliau ar giliau, dėl ko įvyksta didžioji dalis paskendimų. Dažnai įkaušę poilsiautojai užmiega atviroje vietoje esant tiesioginiams saulės spinduliams, o nubudę šoka į vandenį atsivėsinti. Dėl didelio temperatūrų skirtumo organizmas gali patirti šoką, neretai raumenis sutraukia mėšlungis ir dalis tokių poilsiautojų nebeišneria.

Apsvaigę nuo alkoholio gerokai dažniau skęsta vyrai: paaugliai, kurie dar neįvertina tikrojo alkoholio poveikio, bei jauni vyrai. Moterys, apsvaigusios nuo alkoholio, skęsta retai. Suaugusieji, kurie vartoja alkoholį šalia vandens telkinių ir prižiūri savo atžalas, plaukiojančias vandenyje, taip pat labai rizikuoja: išgėrus sumažėja dėmesingumas, ilgėja reakcijos laikas, todėl išauga galimybė laiku nepastebėti skęstančio vaiko. Maži vaikai skęsta tyliai, todėl jiems reikalingas ypač didelis dėmesys.

Kaip rodo statistika, ne visi poilsiautojai prie vandens yra pakankamai sąmoningi, todėl prevencijos priemonės turėtų būti:

alkoholio pardavimo/vartojimo prie vandens telkinių ribojimas;

draudimo vartoti alkoholį valtyse ir maudynių vietose kontrolė;

mokymas nevartoti alkoholio šiose vietose.

Tik sumažinę girtų, neatsakingų poilsiautojų skaičių galėsime tikėtis ženklaus skendimų sumažėjimo.

Mokėjimas plaukti

Lietuvoje ne ką mažiau aktuali ir vaikų paskendimų problema. 2014 metais nuskendo 8 vaikai iki 14 metų amžiaus. Berniukai skendo dažniau nei mergaitės.Ypač pavojinga prie atvirų vandens telkinių be suaugusiųjų priežiūros palikti mažamečius vaikus. Taip pat negalima palikti jų prižiūrėti vyresniems draugams, broliams ar sesėms. Vaikai, kurie nemoka plaukti, paprastai būna atsargesni, nemokėjimas plaukti dažnai juos apsaugo, nes jie nelenda į vandenį. Vis dėlto viena iš sėkmingiausių skendimų prevencijos priemonių yra vaikų mokymas plaukti.

Prevencinės priemonės Lietuvoje įgyvendinamos neseniai, o kitose Europos šalyse skendimų prevencija turi gilias šaknis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikystėje pradėjus mokyti atsargaus ir atsakingo elgesio vandenyje bei išmokius plaukti, ateityje galima išvengti daugybės skaudžių netekčių. Būtina telkti visas jėgas, suvienyti už vaikų saugumą, sveikatą ir vertybių formavimą atsakingas institucijas. Mokyklose ir kitose vaikų ir paauglių susibūrimo vietose turi būti skleidžiama informacija skendimų prevencijos tema, taikomos efektyvios skendimų prevencijos priemonės savivaldybėse, šviečiami tėvai ir kuriama saugi ir darni aplinka vaikams.

Skendimų prevencijos principai:

Pašalinti pavojų – išpilti vandenį iš talpų (vonios, tvenkinio, kibiro).

Įrengti apsauginius barjerus – aptverti vandens telkinius, maudymosi baseinus, žuvų tvenkinius, griovius, kurie prisipildo lietaus vandens, įvairius vandens telkinius prie namų ir viešose vietose. Aptverti namus, esančius netoli vandens telkinių (vasarnamius). Įrengti saugius tiltus prie vandens telkinių, upelių. Uždengti šulinius.

Apsaugoti tuos, kurie priklauso rizikos grupei – skatinti mokytis plaukti.

Aiškinti apie vaiko priežiūros svarbą, organizuotai prižiūrėti vaikus (tėvams susiburiant į grupes).

Mokyti vaikus laikytis toliau nuo srovės ir aiškinti, kad nesimaudytų vieni.

Drausti ir kontroliuoti, kad draudimas vartoti alkoholį valtyse ir maudynių vietose būtų vykdomas, mokyti nenaudoti alkoholio šiose vietose.

Visi laiveliai turi būti reguliariai tikrinami dėl jų techninės būklės ir saugos įrangos juose. Negalima viršyti leidžiamo žmonių skaičiaus laiveliuose, juose turi būti tiek gelbėjimo liemenių, kiek yra plaukiančių asmenų.

Padėti įvykus nelaimei –mokytis gaivinti.

Dauguma žmonių mano, jog skęsdami sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl savo saugumu rūpinasi nepakankamai. Kad žiemą būtų galima prisiminti karštą ir smagią vasarą, būkite sąmoningi ir atidūs prie vandens, saugokitės patys ir saugokite kitus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija