Lietuvos gyventojų tyrimas: kas antras nešioja akinius, bet regą tikrinasi per retai

Kas antras Lietuvos gyventojas turi regėjimo sutrikimų: nešioja korekcinius akinius arba kontaktinius lęšius, rodo optikos „Vision Express“ užsakymu atlikta apklausa. Minint Pasaulinę regėjimo dieną, specialistai tikina, kad didelė dalis žmonių rega rūpinasi netinkamai: ketvirtadalis regėjimą tikrina kas ketverius metus ar rečiau. Tai viena priežasčių, kodėl regos ydų paplitimas visose amžiaus grupėse didėja – tokios tendencijos stebimos ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

Reklama

Naujausios reprezentatyvios lietuvių nuomonės apklausos duomenimis*, 46 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų nešioja korekcinius akinius, 4 proc. kontaktinius lęšius, o 6 proc. tiek akinius, tiek lęšius. Akinius dažniau teigia nešiojantys 46 m. ir vyresni, mažesnes pajamas gaunantys respondentai ir kaimo vietovių gyventojai. Optikų tinklo atstovai tikina, kad ateityje šie skaičiai turėtų didėti.

„Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 1,3 mlrd. žmonių turi vienokių ar kitokių regėjimo sutrikimų. Tačiau prognozuojama, kad šis skaičius artimiausiais dešimtmečiais gali augti kone ketvirtadaliu. Išmaniųjų telefonų, kompiuterių ekranai daro didelę įtaką regai ir akinių poreikiui, be to, vis mažiau laiko praleidžiame lauke, o mūsų mityboje trūksta reikiamų mikroelementų – tai keletas priežasčių, lemiančių šią tendenciją”, – teigia „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.

Neinvestuojama į akių sveikatą

Tačiau viena opiausių problemų – nepakankamas dėmesys akių sveikatai. Dalis lietuvių vis dar nesitikrina regėjimo laiku ir yra nelinkę į jį investuoti. Tyrimai rodo**, kad kone ketvirtadalis (net 23proc.) suagusiųjų regėjimą tikrinasi kas ketverius-penkerius metus, o 8 proc. tai daro dar rečiau.

„Pagal specialistų rekomendacijas, regėjimą tikrintis reikėtų kasmet ar bent jau kas dvejus metus. Ir visai nesvarbu, ar žmogaus regėjimas geras, ar jis jau nešioja akinius. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad dalis nepaiso šių rekomendacijų – akiniai keičiami naujais, kai jie sulūžta ar yra nepataisomi, nors galbūt per tą laiką žmogaus regėjimo dioptrijos pasikeitė net keliais punktais. Žmonės linkę akinius keisti visai ne dėl to, kad suprastėjo regėjimas ir jie tai pastebėjo, o dėl to, kad jiems kažkas atsitiko. Vadinasi, sąmoningumo čia dar tikrai trūksta“, – tikina optometrininkė.

Investuoti į akių sveikatą lietuviai taip pat nelinkę: 22 proc. apklaustųjų akių sveikatai ir priežiūrai skiria 26-50 eurų per metus, o penktadalis respondentų tam išleidžia vos 25 eurus ar mažiau, net jeigu į šią sumą įeina ir korekciniai akiniai.

5 patarimai, kaip išvengti regėjimo sutrikimų

Nors tikrintis regėjimą – viena svarbiausių priemonių, padedančių užkirsti kelią akių ligų ar ydų vystymuisi, yra daug papildomų žingsnių, kuriuos žmogus gali žengti, norėdamas pagerinti ir apsaugoti savo regėjimą. Kokie jie?

1.Saugokite akis

Visų pirma, akis reikėtų saugoti, nes akių sužalojimus gali sukelti įvairios kasdienės veiklos, įskaitant namų ruošą, sportą, darbą su tam tikros rūšies įranga ar pavojingoje aplinkoje. Apsauginiai akiniai gali padėti išvengti sužalojimų, pažeidimų ir akių dirginimo dėl smūgių, šiukšlių ir chemikalų.

„Taip pat būtina saugoti akis nuo saulės. Akiniai nuo saulės nėra tik madingas aksesuaras, jie taip pat padeda apsaugoti akis nuo ultravioletinės (UV) šviesos. Stiprus UV spindulių poveikis gali pakenkti akims ir sąlygoti daugybę sutrikimų kaip katarakta, akių vėžys ir daugybė kitų“, – tikina optometrininkė.

2.Ilsinkite akis

Ilgesnį laiką dirbant prie kompiuterio ar sutelkiant dėmesį į vieną dalyką, gali atsirasti akių skausmas ar nuovargis, kuris ilgainiui gali tapti akių ligų priežastimi.

„Žmonės, praleidžiantys daug laiko prie kompiuterių ar mobiliųjų įrenginių, turėtų išbandyti „20-20-20“ taisyklę. Kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėti į nuo jūsų 20 pėdų (apie 6 metrus) nutolusį objektą. Šis pratimas gali padėti sumažinti akių skausmą ir nuovargį. Be to, rekomenduojama saugoti akis nuo mėlynąją šviesą skleidžiančių prietaisų. Net jeigu jūsų regėjimas geras, verta įsigyti akinius su specialia apsaugine danga“, – sako optometrininkė.

3.Tinkamai maitinkitės

Tyrimai rodo, kad A, C ir E vitaminai yra naudingi akių sveikatai, nes pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Geriausias būdas užtikrinti, kad žmogus gautų pakankamai šių vitaminų – tai valgyti įvairų, subalansuotą maistą.

„Be vitaminų labai svarbų vaidmenį regos procesuose vaidina omega-3, esančios dokozaheksaeno ir eikozapentaeno rūgštyse, kurios mažina su amžiumi susijusių akių ligų riziką. Maistas, kuriame gausu omega-3: žuvis, riešutai, sėklos ir pupelės. Taip pat pravartu valgyti daugiau žalių lapinių daržovių, kuriose gausu liuteino ir zeaksantino. Rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių trūksta, mitybą galima pastiprinti maisto papildais“, – sako optometrininkė.

4.Atsisakykite žalingų įpročių

Tai, kad rūkymas kenkia žmogaus sveikatai ir gali sukelti vėžį – abejonių nebekelia daugeliui. Tačiau ne visi žino, kad tarp rūkymo ir daugybės akių ligų taip pat egzistuoja ryšys.

„Rūkymas padidina su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos, kataraktos riziką. Tai taip pat gali padidinti diabetinės retinopatijos riziką, todėl šio žalingo įpročio reikėtų atsisakyti. Be to, tabako dūmai dirgina, dėl to gali sausėti akys“, – teigia optikų tinklo atstovė.

5.Žinokite savo šeimos istoriją

Kai kurios akių ligos gali eiti iš kartos į kartą. Reikėtų pasidomėti artimų giminaičių ligomis ir sužinoti jų akių sveikatos istoriją.

„Žinojimas apie šeimoje vyraujančias akių ligas gali leisti asmeniui imtis atsargumo priemonių. Taip pat žmonėms būtina informuoti sveikatos priežiūros specialistus ir akių gydytojus apie savo šeimos ligos istoriją. Akių ligos, kurios gali pasireikšti iš kartos į kartą, yra su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija, katarakta, glaukoma, regos neuropatijos, trumparegystė ir daugelis kitų“, – teigia specialistė.

*„Spinter tyrimų“ duomenys. Reprezentatyvaus tyrimo metu apklausti 1010 visos Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Lokacija – visa Lietuvos teritorija (65 atrankiniai taškai). Tyrimo data: š. m. rugpjūčio pabaiga – rugsėjo pradžia.

**„Spinter tyrimų“ duomenys. Reprezentatyvaus tyrimo metu apklausti 1009 visos Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Lokacija – visa Lietuvos teritorija (65 atrankiniai taškai). Tyrimo data: š. m. balandžio pabaiga.