Lietuvos mokslininkams pavaldžios net mažiausios dalelės
Nuo ketvirtadienio ryto vilniečiai raginami kuo mažiau būti lauke. Kritulių trūkumas, silpnas vėjas, šildymo metu į aplinką išskiriami teršalai sąlygojo smogo susidarymą mieste. Sveikatos specialistai komentuoja šio reiškinio pavojų žmonių sveikatai, tačiau ar tikrai gerai žinome, kas tą pavojų sukelia?
„Aerozolio dalelės savaime nėra blogai. Juk nuo smėlio dalelių dar niekas nemirė (smėlis yra silicio oksido dalelės). Pavojus prasideda tuomet, kai prie šių dalelių prilimta kancerogenai, nepilno degimo produktai, kurie gali sukelti vėžį ar kitas ligas“, – teigia Fizinių ir technologijos mokslo centro (FTMC) Branduolinių tyrimų skyriaus mokslo darbuotojas dr. Andrius Garbaras.
FTMC mokslininkai apie šias daleles žino daug, nes aerozolio dalelių tyrimais užsiima jau keletą dešimtmečių. Naudojant pažangius tyrimo metodus ir prietaisus čia nustatoma dalelių kilmė (vietinės ar atneštos iš kitų valstybių), jų susidarymas (pavyzdžiui, transporto emisija ar malkų kūrenimas). Taip pat tiriama ar dalelės atsirado natūraliai (pakeliamos nuo laukų, susidarė miškuose ir pan.), ar jas „sukūrė“ žmonės. „Iš tiesų galime išsiaiškinti šių dalelių kilmę, o tada siūlyti rekomendacijas dėl automobilių srauto mažinimo, kuro rūšies parinkimo. Nes malkos, akmens anglis, mediena, medienos granulės turi labai skirtingas dalelių emisijas, jau nekalbant apie nelegaliai deginamus lapus, seną žolę, padangas, tepalus ir pan. Net šildymo katilo techninės savybės lemia dalelių skaičių“, – pasakoja FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovas dr. Vidmantas Ulevičius.
Spalio 30 d. oro taršos atvejis išskirtinis tuo, kad smogas buvo aiškiai matomas ir užuodžiamas. Tokia situacija paskutinį kartą Lietuvoje buvo užfiksuota šiais ir praėjusiais metais. Europos Sąjungoje taikomi labai griežti reikalavimai, žmogui leistina PM10 dalelių paros vidutinė vertė yra 50 µg/m3, o nuo kitų metų ji bus mažinama iki 25 µg/m3 (PM2,5). Tuo tarpu Vilniuje momentinė dalelių koncentracija pasiekė 250 µg/m3. „Mūsų turimais duomenimis švariausias oras būna Neringoje. Taip pat galime palyginti oro kokybę Vilniuje ar Pajūryje, su oru Indijoje, Kinijoje (ten pasiekiama iki 770 µg/m3). Visose šalyse labai skirtinga situacija, tačiau Lietuvoje ji tikrai ne blogiausia“, – teigė V. Ulevičius.
FTMC Aplinkotyros skyriaus informacija
Susiję straipsniai
